„Beta Media“ vadovas R.Adomaitis: „Jeigu galutinis tikslas – tik pinigai, toks verslas neturi ateities“
„Jeigu galutinis tikslas yra tik pinigai, toks verslas neturi ateities. Man verslas – pirmiausia, ne pinigai, o kūryba. Myliu tai, ką darau, nors iš manęs tai atima labai daug jėgų ir laiko“, – prisipažįsta kompanijos „Beta Media“ vadovas Raimundas Adomaitis. Šiai bendrovei priklausantis paslaugų pardavimo interneto portalas beta.lt – didžiausias Lietuvoje.
„Manau, kad kas antras žmogus Lietuvoje žino, kas yra beta.lt, arba yra pirkęs iš šios interneto parduotuvės kokią nors paslaugą ar pramogą. Tai – smagu, bet negalime atsipalaiduoti: juk šiandien esi žinomas, o rytoj gali būti pamirštas“, – Raimundas nelinkęs mažinti greičio.
Šiai bendrovei vadovauti pradėjote prieš penkerius metus. Ką per tiek laiko versle galima nuveikti?
Viena, kai verslą pats kuri nuo pamatų, kita – kai jį paveldi arba įsigyji. Į „Beta Media“ atėjau iš tarptautinio verslo. Čia radau ne tik patirtį, finansinius rezultatus, bet ir tam tikrą vidinę kultūrą. Joje ką nors keisti buvo didelis iššūkis. Norėjau, kad ši įmonė taptų šiuolaikiška, vadovautųsi Skandinavijos šalims būdingais darbo santykių principais.
Bandžiau kurti kitokius darbdavio ir darbuotojo santykius. Siekiau, kad stiprėtų darbuotojų sąmoningumas, gebėjimas ne tik pasakyti savo nuomonę, bet ir prisiimti atsakomybę už tai, ką daro. Norėjau, kad bendrovė būtų valdoma ne piramidės, o matricos principu, tai yra kad žmonės patys sau formuluotų užduotis, valdytų konkrečią verslo sritį nuo viršaus iki apačios ir būtų atsakingi už galutinį rezultatą. Kai kurios mano vizijos nepasiteisino, joms vis dar reikia laiko.
Šiandien aplinkui – žmonės, kurie mane supranta iš pusės žodžio ir tiki tuo, ką darome. Tačiau pradžia buvo kitokia. Reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad visi kartu suprastume, jog su partneriu neužtenka bendrauti vien telefonu, kad būtina kurti pridėtinę vertę to, ką siūlome, kad darbiniai santykiai yra ne vien naudos, bet ir abipusiai įsipareigojimai.
Sakytum, penkeri metai – daug. Tačiau kartais atrodo, kad padaryta tiek nedaug, o laikas prabėgo kaip viena diena. Pradėjęs analizuoti matau, kad šį tą visgi spėjome nuveikti. Per tą laiką stipriai pakeitėme portalo beta.lt turinį. Optimizavome veiklą, atsisakėme prekių. Pradėjome atidžiau rinkti parduodamas paslaugas, taip savaime atsirado daugiau kokybiškesnio turinio. Dabar pas mus savo veiklą pristato visi žinomiausi Lietuvos prekių ženklai, teikiantys apgyvendinimo, kelionių, pramogų, sveikatos, grožio ir maitinimo paslaugas. Esame tarp 30-ies lankomiausių Lietuvoje interneto portalų ir tarp 10-ies įmonių, generuojančių didžiausias apyvartas internete.
Džiugu, kad per tą laiką akivaizdžiai pagerėjo ne tik parduodamų paslaugų, bet ir klientų aptarnavimo kokybė. Pasikeitė partnerių ir vartotojų požiūris į mus. Įmonėje atsirado korporacinio valdymo ir kultūros pagrindai. O didžiausias pokytis – kad žmonėms nebesame tik tie, kurie parduoda kuponus. Dabar vartotojui siūlome ne tik paslaugą, bet ir sprendimą, kaip leisti laisvalaikį, kur patogiai keliauti, skaniai pavalgyti ar linksmai papramogauti.
Jūs akcentuojate gerai susižaidusios komandos svarbą. Ar beta.lt ji gausi?
Pas mus dirba apie trisdešimt žmonių. Tai nėra daug, vieni kitus neblogai pažįstame. Minime kolegų gimtadienius, keliaujame, penktadieniais renkamės bendrų pietų.
Kartą per mėnesį su visa komanda organizuojame renginius, per kuriuos išbandome kokią nors partnerių pramogą ar paslaugą. Tarkim, rugsėjo pradžioje Trakuose plaukiojome su irklentėmis, o spalį esame suplanavę Kaune išbandyti ekstremalų vairavimą šlapiomis trasomis. Skridome į Kijevą, dar anksčiau visi viešėjome Stokholme.
Esame ne vieno žmogaus įmonė. Mūsų vizitinėse kortelėse nėra pareigų. Aš pagal prigimtį esu pardavėjas. Neretai važiuoju į susitikimus ir deruosi su naujais partneriais, neprisistatydamas, kad esu vadovas. Man tai patinka. Myliu tai, ką darau. Manau, kad taip mūsų kompanijoje jaučiasi dauguma. Per penkerius metus man tai – didžiausias pasiekimas.
Nors būta visko... Ir aš esu žmogus, neišvengiu klaidų. Tačiau suklydus man nesunku tai pripažinti ir atsiprašyti. Turėjau ir vis dar turiu bėdą: noriu labai greito rezultato. Deja, jį pasiekti ne visuomet įmanoma. Mokausi būti kitoks. Suprantu, kad negalima visų matuoti pagal save.
Man labai svarbu Tiesa. Deja, versle vis dar nemažai melo, nesąžiningo verslo partnerių bendravimo. Jeigu čia santykiai būtų kaip normalioje šeimoje, kur kiekvienas turi savo nuomonę, atsakomybių ir pareigų, bet iš esmės visiems norisi to paties tikslo – darnos, meilės ir pagarbos vienas kitam, tai pasiektume geresnių rezultatų.
Kokių turite planų kitam penkmečiui?
Noriu išsimiegoti ir negalvoti apie darbą (juokiasi). O jeigu rimtai, norime sugrįžti į kitas dvi Baltijos šalis, kur anksčiau mūsų įmonė jau buvo. Dar labai rimtai galvojame apie Baltarusiją ir Lenkiją. Ten jau šiemet pradėti veiklą sutrukdė pandemija. Startą Baltarusijoje stabdo ir politiniai neramumai. Jaučiamės subrendę tarptautinei plėtrai.
Prieš metus „Rimi“ parduotuvėse visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose pradėjome parduoti gražiai, ryškiai supakuotas dovanų idėjas ir pasiūlymus „Beta dovana“. Žmonėms suteikėme dar vieną galimybę rinktis ir kitiems dovanoti svarbiausią dalyką – geras emocijas.
O koks laisvalaikis jums pačiam teikia didžiausią malonumą?
Nuskambės nekaip, bet pastaruosius penkerius metus aš dirbu... Didžiausias ramstis buvo ir yra šeima: ji supranta mano ambicijas, norus ir nuotaikas, tiki ir palaiko.
Gal skambės neįtikinamai, bet man pinigai nėra galutinis, pamatinis tikslas. Galvoju, kad tie verslai, iš kurių nebandoma išspausti maksimalaus pelno, yra tvaresni.
Tikiu, kad veikla, kurioje esu dabar, man neleidžia susenti, nes šis verslas – labai kūrybingas. Mes parduodame geras emocijas. Paslaugas, kurias siūlome kitiems, išbandau pats. Ypač – restoranus, viešbučius, aktyvias pramogas. Tik tai irgi daugiausia susiję su darbu.
Neseniai įsigijome šunį – Rodezijos ridžbeką Akirą. Šios veislės gyvūnai – labai aktyvūs, ryškaus charakterio. Augintinis keičia nusistovėjusius įpročius, dabar daugiau laiko praleidžiu gamtoje.
Mane, kaip ir daugelį, sustoti privertė COVID-19. Per karantiną pagaliau turėjau galimybę skirti laiko šeimai. Pamačiau, kad dukrai jau ne penkeri, o vienuolika...
Visus tuos penkerius metus darbo buvo tikrai daug. Tačiau tikiu, kad sparčiai artėja diena, kai vėl turėsiu laiko žaisti tenisą, kad galėsiu atostogaudamas išjungti telefoną, neatsakinėti į dalykinius laiškus ir užklausas, nespręsti verslo problemų. Nes turiu komandoje žmonių, kurie žvelgia ir eina su manimi ta pačia kryptimi.