Kartais už laimėto varžybų medalio slypi kur kas daugiau. Sidabrą iškovojusi Dominika Banevič pavargusi, bet laiminga būtent tai akcentavo savo breiko spektakliu olimpiadoje ir interviu metu, duotu spindint apdovanojimui ant kaklo naktiniame Paryžiuje.
Sidabro medalį pelniusi 17-metė šokėja turėjo žinutę pasauliui ir ją perdavė.
„Olimpinėms žaidynėms reikėjo breiko ir aš manau, kad daug žmonių juo susižavės“, – sakė D.Banevič.
Apie tai pavargusi, bet laiminga Dominika pasakojo savo interviu po apdovanojimų ceremonijos.
– Dominika, buvote pasaulio ir Europos čempionė, dabar ir olimpinė vicečempionė – kaip tai jums skamba?
– Kol kas sunku patikėti, džiaugiuosi, kad pavyko laimėti medalį, bet dar labiau džiugu, kad man pavyko padaryti tai, ką gebu geriausiai, ir pasimėgauti tuo. Šis medalis tarsi vaisius visų mano pastangų.
Nors laimėjau medalį, taip pat džiugu, kad pavyko nugalėti mintis ir mėgautis scena. Kaip matėte, aš visą laiką šypsojausi, nes myliu breiką ir norėjau parodyti kas tai yra.
– Kas jūsų akimis labiausiai lėmė finalo rezultatą?
– Negaliu komentuoti daug, sutinku su bet kuriuo sprendimu. Džiaugiuosi, kad šokėja iš Japonijos laimėjo ir tuo koks buvo mūsų finalas – mes parodėme aukščiausio lygio breiką. Tokio lygio čempionate nesvarbu kokios spalvos medalis, nes mylime breiką ir mėgaujamės tuo.
– Ar galima pusfinalį pavadinti tikruoju finalu?
– Kinė buvo labai stipri varžovė. Norėjau nugalėti, bet dar labiau norėjau išpildyti tai, dėl ko dirbu tiek daug salėje.
– Pakomentuokite prašom, kas nutiko prieš pusfinalį, kai varžovė tarsi užšoko ant jūsų?
– Breike tai įprasta. Varžovės dvikovoje bendrauja tarpusavyje, bet galbūt, kad mane suerzintų ar išmuštų iš tų judesių, kokius planavau daryti, ji iššoko pirma. Gal iš šalies atrodo nelabai gražu, bet tai savotiškas dialogas.
– Svajonė šokti olimpinėse žaidynėse buvo labai ilga. Kiek svarbu, kad ji išsipildė ir išsipildė medaliu?
– Man svarbu, kad šį vakarą man patiko šokti. Galiu drąsiai sakyti, kad stengiausi iš visų jėgų ir viską atidaviau. Man tai svarbiausia. Smagu, kad laimėjau sidabro medalį, nes ir visas kelias buvo sunkus, buvo daug spaudimo ir minčių.
Tačiau aš prisiminiau, kas aš esu, kad esu Nicka ir kad man pirmoje vietoje breikas, jis mano gyvenimas. Aišku, mes parašėme šiandien istoriją ir parodėme pasauliui, kas yra breikas.
– Ar pajutote olimpinę dvasią?
– Gal ta olimpinė dvasia ir buvo spaudimas (šypsosi). Džiugu, mes čia buvome, kad breikas buvo įtrauktas į olimpinę programą, kad olimpinėms žaidynėms reikėjo breiko, o mes, breikeriai suteikėme daug gražių akimirkų, kurių be mūsų tiek daug gal nebūtų.
– Ar yra žmogus, kuriam skirtumėte medalį?
– Taip, esu labai dėkinga savo mamai. Aišku, ir kitiems žmonėms, kurie prisideda prie mano kelio, jų yra labai daug. Tačiau, aišku, pirmiausia tai mano mama. Ji visada palaiko, visada yra šalia manęs. Mes darome didžiulį darbą kartu ir esame svajonių komanda.
– Ar tinkama muzika buvo šįvakar?
– Taip muzika buvo labai gera, gal nebuvo autorinių teisių, tad grojo klasišką breiko muziką, labai smagu, kad ji buvo tokia, pagal kurią mes, šokėjai, galėjome geriausiai atsiskleisti.
– Varžybas pradėjo Snoop Dogg'as, kuris jums plojo. Ar tai svarbu buvo jums?
– Taip, mes esame klausytojai 90-ųjų repo, buvo smagu jį pamatyti gyvai. Tačiau galbūt buvau pernelyg susitelkusi į savo pasirodymą, nes daug dėmesio neatkreipiau. Bet buvo smagu.
– Tribūnose buvo šeima su mergaite, kuri dabar lanko baletą, bet jau žadėjo, kad būtinai šoks breiką. Kokia būtų jūsų žinutė tokioms mergaitėms?
– Aš džiaugiuosi, kad įkvėpiau daug žmonių šiandien. Džiaugiuosi, kad darydama tai, ką myliu, įkvėpiu kitus žmones. Aš dabar jaučiuosi laiminga, palinkėčiau visiems surasti tai, kas juo įkvepia, darykite tai, kas jus daro laiminga.
– Lietuvai tai buvo ketvirtasis medalis. Ar kuris nors iš tautiečių startų sujaudino labiausiai?
– Visi lietuvių startai buvo įspūdingi. Džiaugiuosi dėl visų lietuvių, ne tik medalių, bet ir jų minčių ir žinučių pasauliui, kad svarbu mėgautis tuo, ką darai. Nuostabūs pasiekimai, o aš džiaugiuosi, kad atstovauju Lietuvai, esu viena tarp tų nuostabių sportininkų, kurie garsina Lietuvą ir save.
– Labai ilgas vakaras, pareikalavęs daug jėgų. Ar yra dalykas, ko šią akimirką norėtumėte labiausiai?
– Nebus taip, kad dabar mėnesį nesitreniruosiu ar panašiai. Praeis savaitė ir mes važiuosime į kitas varžybas, nes prieš žaidynes daug breiko organizatorių. Ateis kitas savaitgalis, tada vienos varžybos, paskui kitos. Reikės mėgautis procesu, o šiandien tiesiog pailsėti ir pabandyti suprasti, kas dabar įvyko.