Prieš dvidešimt penkerius metus mecenatė, buvusi operos solistė Birutė VIZGIRDIENĖ su vyru verslininku Rimtautu Vizgirda paliko namus Amerikoje ir atsikraustė gyventi į Vilnių. „Mes ypač ryškiai matome visus čia įvykusius pokyčius – per ketvirtį amžiaus Lietuva stipriai pasikeitė. Nuo labai reikšmingų dalykų iki visai nežymių smulkmenų“, – neslepia ponia Birutė.
Žurnalą „Legendos“ galite prenumeruoti arba skaityti internete: https://zmones.15min.lt/zurnalas/legendos/64
Turbūt artimuosius ir draugus nustebinote, kai 1998 metais apsisprendėte į Lietuvą vykti nebe atostogauti, o nuolat gyventi.
Ko gero, visa mano karta, užaugusi išeivijoje, puoselėjo neapsakomai didelį norą bent kartą gyvenime aplankyti Lietuvą. Gyvenome savo tėvų svajone, kurią jie mums puoselėjo nuo vaikystės: „Jei ne mes, tai jūs, vaikai, turite grįžti į tėvynę.“ Augome nuoširdžiai mylėdami Lietuvą, net tie, kas jos neprisiminė ar gimė jau išeivijoje. Daug kas sakydavo, kad sulaukę pensijos kelsis į ją gyventi. Aišku, kai pensija ateidavo, ne visi jau taip labai skubėdavo grįžti. Šeima, namai, draugai stipriai pririša žmogų ten, kur jis suleidžia šaknis.
Esu buvusi Lietuvoje du kartus sovietmečiu. O nuo tada, kai 1990-aisiais šalis atgavo nepriklausomybę, su vyru jau dažnai atvažiuodavome, būdavo, net keliskart per metus. Rimtautas čia pradėjo nekilnojamojo turto verslą. Be to, 1998-ieji buvo laikas, kai Valdas Adamkus tapo Lietuvos prezidentu. Pažinojome jį dar Amerikoje, o per vieną priėmimą su Rimtautu jie išsišnekėjo: „Ko jūs laukiate? Atvažiuokite, mokate ir angliškai, ir lietuviškai. Daug naudos Lietuvai atnešite.“
Vieną dieną parėjęs namo Rimtautas tiesiai šviesiai pasakė: „Važiuoju gyventi į Lietuvą. Tu nori ar ne?“ Operos dainininkės karjerą baigiau būdama 58-erių ir jaučiausi viena koja