Bosų palmių byloje – naujas posūkis: viena pusė švenčia pergalę, kita nesiruošia nusileisti
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienio popietę paskelbė nutartį daug visuomenės dėmesio sulaukusioje vadinamojoje „palmių“ byloje. Šis verdiktas palankus verslininkams Dainai ir Antanui Bosams.
Dar vienas sprendimas
Teisingumo institucijų karuselė įsisuko po to, kai Antano ir Dainos Bosų namuose per žiemą neišgyveno iš „Palmės Lietuvoje“ įsigyti egzotiniai augalai bei pardavėjus grąžinti jiems pinigus už pirkinį įpareigojo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nesutikdamas su tuo „Palmės Lietuvoje“ įkūrėjas Aidas Nakčiūnas kreipėsi į teismą. Dviejų teismų verdiktai ieškovui buvo nepalankūs, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos miesto apygardos teismų išaiškinimuose radus neatitikimų teisės aktams, bylą nurodyta nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos apygardos teismas tą padarė ir ketvirtadienį paviešino nutartį – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Be to, numatyta iš ieškovo Aido Nakčiūno atsakovui Antanui Bosui 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo Antano Boso ieškovui Aidui Nakčiūnui 2 302 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo A.Nakčiūno ieškinį atmetė ir išsprendė ginčą iš esmės – įpareigojo ieškovą A.Nakčiūną atsakovui A.Bosui grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur advokato išlaidas už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Taip turėjo būti
Su portalu Žmonės.lt po teismo sprendimo paviešinimo kalbėję Daina ir Antanas Bosai sakė: „Mes laimėjome. Viskas įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti.“
Jie įsitikinę buvę teisūs dėl neišgyvenusių palmių kreipęsi į vartotojų teises apsaugančią instituciją.
„Palmės nušalo ir tai faktas. Ar dar gali būti svaresni argumentai? Mes buvome naivūs patikėdami, kad per keturias klimato juostas atkeliavęs augalas gali prigyti. Galbūt jį kelis metus prieš atvežant į Lietuvą reikėtų kažkur adaptuoti, o tik tuomet gabenti į šaltesnį klimatą“, – Žmonės.lt sako A.Bosas.
Jis mano, kad nukentėjusiųjų nuo šios situacijos yra daugiau, tik niekas nerašo skundų ir nesikreipia į teismus, nes yra įsigiję mažiau augalų, todėl patyrę ne tokius svarius nuostolius.
„O bylos ir teismai niekam nėra malonu. Tarsi katorga. Niekas nenori tame dalyvauti“, – įsitikinęs A.Bosas.
Laikosi savo nuomonės
Pašnekintas A.Nakčiūnas tebesilaiko savo nuomonės, dėl ko ir kreipėsi į teismus. Jis ketina skųsti šiandien paskelbtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.
Verslininko vertinimu, jeigu nuomonės formuotojui („influenceriui“) buvo suteikta visa informacija apie prekę prieš pradedant tą prekę reklamuoti, jis vėliau įsigydamas tą pačią prekę iš to paties reklamos užsakovo, negali per naktį pakeisti statuso ir staiga tapti nieko nežinančiu bei nieko nesuvokiančiu „vartotoju“.
„Žmogus, būdamas nuomonės formuotoju, pats yra suinteresuotas padėti parduoti prekes ar paslaugas. Vadinasi, jis turi būti pilnai įsigilinęs į situaciją bei informaciją perteikti savo sekėjams. Jis taip pat tampa atsakingu už tai, ką pasakoja. Ir, gavęs visą informaciją iš susitarimo partnerio, ją objektyviai perduoti galimiems vartotojams. Prekę reklamuojantis žmogus negali kažko nežinoti“, – portalui Žmonės.lt sako A.Nakčiūnas.
Todėl, anot jo, dvi palmes mainais už reklamą socialiniuose tinkluose gavusi D.Bosas turėjo žinoti, kaip augalus prižiūrėti žiemą, bet jais tinkamai nepasirūpino.
Pašnekovas įžvelgė, kad teismai ir šįsyk neatsižvelgė į tai, kad byla gali būti nagrinėjama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika.
„Tuomet, esant tokiems santykiams, kai vartojimo sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek ilgainiui ir asmeniniams tikslams, tokia sutartis nėra laikoma vartojimo sutartimi. Jai galioja visai kitos taisyklės. O su Daina Bosas ir buvo susiklostę tokie, dvigubi santykiai – ji palmes įsigijo visų pirma už verslo paslaugą – reklamą instagrame, o tik vėliau atsirado asmeninis interesas įsigyti papildomas palmes“, – sako A.Nakčiūnas.
Jo teigimu, LAT Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog sandoris apmokėtas atsakovo, t. y. Antano Boso, negali būti pakankama faktinė aplinkybė, nulemianti teisinių santykių kvalifikaciją. Svarbiausia šiuo atveju buvo tai, kad pradinis palmių įsigijimo tikslas buvo tas palmes reklamuoti ir gauti už tai atlygį.
Trūko informacijos
Apie tai, kad įvyko konfliktas tarp „Palmės Lietuvoje“ pardavėjų ir Dainos Bosas, informacija pasklido 2021 m. Tuomet apie situaciją LNK laidoje KK2 papasakojo pati žinoma verslininkė. Ir laidoje, ir vėliau žiniasklaidai ji sakė, kad 2020 metais iš įmonės nusipirko šešias palmes, dar dvi iš pardavėjų gavo dovanų už reklamą instagrame. Lietuvos palmių prekybininkai esą užtikrino, kad palmės augs ir Lietuvoje.
Savo namų kieme Palangoje 2020-aisiais aštuonias palmes pasodinę Daina ir Antanas Bosai jomis taip ir nepasidžiaugė – egzotiniai medžiai, visi iki vieno, neatlaikė žiemos ir nudžiūvo.
Žinios apie tai, kad palmės po truputį miršta, šeima sulaukė ilsėdamasi užsienyje. Moteris iškart susisiekė su pardavėjais, kuriems už palmes, jų pasodinimą bei žieminius palmių paltus buvo sumokėjusi daugiau nei 5000 Eur.
Daina pabrėžė, kad pardavėjai jos neinformavo dėl palmes turėjusių apšildyti laidų, todėl ji kreipėsi su prašymu grąžinti pinigus.
Nepavykus su „Palmės Lietuvoje“ susitarti taikiai, verslininkas A.Bosas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri, įvertinusi situaciją, priėmė šeimai palankų sprendimą ir priteisė dalį pinigų. Tuomet dėl šio sprendimo į teismus kreipėsi A.Nakčiūnas.
