Prieš 55 metus surengta IRANO ŠACHO PUOTA išgarsėjo kaip brangiausias banketas per visą šiuolaikinę istoriją. 1971-ųjų rudenį Mohammadas Reza Pahlavi (1919–1980) nusprendė nustebinti pasaulį prašmatniu vakarėliu, į kurį pakvietė apie 70 užsienio valstybių vadovų. Trijų dienų pobūviui dykumoje buvo sukurta oazė su parkais ir fontanais. Tačiau tokia ekstravagancija ne tik kainavo milijonus dolerių – pokylis tapo pirmuoju žingsniu, kuris lėmė islamo revoliuciją ir Pahlavi dinastijos žlugimą.
Nieko panašaus nebuvo nutikę ir, regis, niekada daugiau nenutiks. Savo mastu ir akinamu spindesiu Persepolyje vykusi šventė užgožė visas iki tol garsiausias rūmų iškilmes.
Istorikai vis dar diskutuoja, kas tai buvo: viešųjų ryšių triukas, kainavęs Irano iždui 22 milijonus dolerių, paties šacho beprotybės priepuolis ar akivaizdus ir sąmoningas iššūkis režimo kritikams.
O gal įprastas bandymas pabėgti nuo problemų, kurios slėgė būsimą valdovą dar jaunystėje, baikštus charakteris ir jam numatytas iškiliausių senovės Persijos valdovų Darėjaus Didžiojo bei Kyro Didžiojo įpėdinio vaidmuo?
Trijų santuokų fone
Šacho psichologinis portretas gana sudėtingas: priklausomybė nuo valdingos motinos, tėvo baimė ir akivaizdi simpatija seseriai dvynei princesei Ashraf. Taip pat įtartinas ryšys su
.