Naujienos
Žurnalas Žmonės
Žurnalas Legendos
ŽMONĖS CINEMA
Prenumerata
Išbandykite Žmonės.lt prenumeratą
Rubrikos
Aktualu
Gyvenimo būdas
Muzika
Kultūra
Kinas
Stilius
Eurovizija
Mokslo žmonės
Nepamirštami vardai
Naujausi numeriai
Visi numeriai
Žurnalas LEGENDOS
Žurnalas ŽMONĖS
Previous
Naujausias numeris
Naujausias numeris
Naujausias numeris
Next
Visi numeriai
Nr. 2 / 2026-04-14
Viršelio istorija
Aktorius Gediminas Storpirštis – apie brolio šešėlį, susitikimą su uošviene Karaliene ir sudegintas nuotraukas
„Didžiąją dalį nuotraukų sudeginau“, – taip prasideda žurnalo „Legendos“ pokalbis su aktoriumi, pedagogu, dainuojamosios poezijos kūrėju ir atlikėju Gediminu STORPIRŠČIU.
Atsipalaidavimui
Stop kadras
7 stop kadrai: sustabdyti legendinių asmenybių gyvenimo fragmentai ir jų istorijos
Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 7 nuotraukos ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.
Atvirai
„Be Fausto nebūčiau išgyvenusi“: Ramutė Rachlevičiūtė apie meilę, netektis ir gyvenimą po jų
Kompozitoriui Faustui Latėnui šiemet gegužę būtų sukakę septyniasdešimt. Prieš šešerius metus netikėtai mirusio sutuoktinio jubiliejų menotyrininkė Ramutė RACHLEVIČIŪTĖ būtinai paminės: „Mes buvome labai skirtingi žmonės, bet meilė pasirodė stipresnė už visus skirtumus. Net už mirtį.“
Legenda
Vytautas P. Bložė: poetas, perkūręs pasaulį
Vytautas P. BLOŽĖ (1930–2016) – išskirtinio statuso lietuvių poetas, daugybės populiarių estradinių dainų tekstų autorius ir vertėjas, keistuolis atsiskyrėlis ir novatorius, į mūsų literatūrą atnešęs šventraščių išmintį, mitų paslaptingumą bei folkloro poetiką (pats šį trejetą vadino Aukštybių balsu, tapusiu jo įkvėpimo šaltiniu).
Legenda
Jo kurtų baldų norėjo Lietuvos elitas: Jono Prapuolenio Paryžius, šlovė ir nutylėjimai
Tarpukariu užsisakyti baldų dailininko Jono PRAPUOLENIO (1900–1980) komplektą buvo prestižo reikalas – į jį kreipdavosi pasiturintys inteligentijos, ką tik susiformavusio kultūros ir politikos elito atstovai: žavėjo vienetiniai stilingi, tautiškumą ir modernumą jungiantys baldai. O jo rankų darbo rėmai tebesaugo muziejuje esančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus.
Legendos
„Nusišypsok mums, Viešpatie“: kaip vienas spektaklis tapo teatro istorija
Kai 1994-ųjų kovo 2-ąją tuometinio Lietuvos valstybinio akademinio (dabar – Nacionalinio) dramos teatro Mažojoje salėje įvyko spektaklio pagal Grigorijaus Kanovičiaus romaną „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, niekas nenujautė, kad tai taps istoriniu, vienu garsiausių Vilniaus mažojo teatro pastatymų. Jau pirmasis spektaklis sulaukė visiško triumfo, ir tapo aišku, kad atverstas naujas teatro puslapis.
Silva rerum
Gyvoji Marijos Meilės Kudarauskaitės istorija: 94-erių poetė ir aktorė iki šiol moko kitus
„Mane stebina, kad kiti pradeda matyti ne žmogų, o jo metus“, – sako šiemet 94-ąjį gimtadienį pasitiksianti scenos kalbos dėstytoja, docentė, poetė, aktorė Marija Meilė KUDARAUSKAITĖ. Tačiau ir ji pati gali smarkiai nustebinti – neįtikėtinai gera atmintimi, autentiškai užfiksavusia Lietuvos istorijos lūžius, puikiu humoro jausmu ir tuo, kad iki šiol savanoriauja: moko norinčius prasmingai ir raiškiai skaityti.
Atodangos
Kunigas, mylėjęs moteris ir knygas: netikėti Vlado Daumanto likimo posūkiai
Oficialioje Vlado DAUMANTO (1885–1977) biografijoje rašoma jį buvus kunigu, diplomatu, kolekcininku, valstybės simbolikos kūrėju. Tačiau Vladislovu Dzimidavičiumi pakrikštyto berniuko gyvenimo kelyje būta daug daugiau intriguojančių posūkių: jis mylėjo moteris, grūmėsi su skolomis, kaupė meno ir bibliofilines vertybes, o gyvenimą baigė kaip emigrantas, Čikagoje gyvenančių bičiulių namo pusrūsyje, apsuptas gausybės knygų lentynų ir turėdamas vienintelį norą – kad jo kolekciją pamatytų Lietuvoje.
Likimai
Meistras grįžo į Vilnių: pirmosios Vincento Slendzinskio parodos sulaukta po 117 metų
Kasdienybės dainiumi vadinto dailininko Vincento SLENDZINSKIO (1838–1909) ryškiausi kūriniai priskiriami Lietuvos dailės aukso fondui. Tačiau pirma personalinė menininko paroda surengta tik praėjus 117 metų nuo jo mirties.
Jums gali patikti
Legenda
75-erių ir vis dar scenoje: Suzi Quatro energija stebina iki šiol
Reiškinys
„Ko norėti iš kvailio?“: kaip rūmų juokdariai sakydavo tiesą ir rizikuodavo gyvybe
Asmenybė
Pankroko deivė, tapusi legenda: Patti Smith kelias per meilę, netektis ir sugrįžimą
Įvykis
Brangiausia puota istorijoje: kaip Irano šacho vakarėlis tapo atsisveikinimu su monarchija
Skonis
Nevalgomas prabangos simbolis: kodėl XVIII amžiuje ananasai buvo nuomojami vakarėliams
Mada
Karalius ir jo šešėlis: Valentino imperija, pakeitusi mados pasaulį
Tai, ko nebėra
Laikmetis, kai žmonės rinkosi laikraščius, o ne telefonus: išnykę Vilniaus kasdienybės kadrai
Praėjęs numeris