Bružas palygino Tylą su Žemaitaičiu, kliuvo ir Pogrebnojui – aktorius gavo atgal: „Pasiilgo rampų šviesų“

Kiekvienais metais Lietuvoje rengiama daugybė apdovanojimų, skirtų pagerbti ir įvertinti nusipelniusius kūrėjus tiek muzikos, tiek teatro srityse. Vienas didžiausių metų apdovanojimų organizatorių, Martynas Tyla, prabilo apie galimybes tobulinti teatro apdovanojimus ir įvardijo galimas spragas. Tiesa, jo išsakyta nuomonė neliko nepastebėta – ji sulaukė įvairių reakcijų, tarp jų ir kritikos.
Socialiniame tinkle „Facebook“ M.Tyla pasidalijo įrašu, kuriame atkreipė dėmesį į teatro apdovanojimų kokybę, vertinimo sistemą ir bendrą pasitikėjimą ja, keldamas klausimą, ar dabartinis modelis iš tiesų atitinka šiuolaikinio teatro poreikius.
„Taip, teatro apdovanojimai nėra mano kasdienė sritis.
Bet negaliu likti abejingas matydamas, kad gali būti geriau.
Klausimas paprastas. Ar reikia geriau, ar norime geriau?
Gyvename laisvoje Lietuvoje, kur kiekvienas gali turėti ir išsakyti savo nuomonę.
Tad jei kam nepatiks – galite mane siųsti kuo toliau.
O jei kažkam rezonuoja – galvokite, diskutuokite, siūlykite savo bendruomenėje, darykite veiksmus.
Nes nuo to laimėsime visi.
APIE KĄ ŠIANDIEN IŠ TIKRŲJŲ KALBA TEATRO BENDRUOMENĖ
Pastaruoju metu pasižiūrėjau į Auksinius scenos kryžius ne tik per savo logiką, bet ir per viešas diskusijas. Labai aiškiai matosi viena – skirtingi žmonės kalba apie tą patį, tik skirtingais žodžiais.
Teatro kritikės Ingridos Ragelskienės apžvalgoje:
– neaiški sistema
– smunkantis prestižas
– komunikacinės klaidos
– bendras nepasitikėjimo jausmas
Aleksandras Pogrebnojus pozicijoje:
– stiprūs darbai lieka neįvertinti
– sprendimai atrodo nepaaiškinti
– jaučiamas „balansavimo“ principas
Tai labai aiškus signalas!
KUR SUSIJUNGIA VISOS NUOMONĖS
1. Trūksta aiškumo
Nėra supratimo, kaip vertinama ir kodėl laimi vieni ar kiti.
2. Trūksta argumentacijos
Nėra aiškaus atsakymo – kodėl?
3. Balansavimo jausmas
Apdovanojimai kartais atrodo kaip kompromisas, o ne rezultatas.
4. Stiprių darbų nepastebėjimas
Kai ryškūs darbai lieka nuošalyje – sistema pradeda kelti abejonių.
SISTEMA
– 103 spektakliai (~300 valandų peržiūrų)
– 9 žmonių komisija
– 3 metų kadencija
– 33% ministerijos atstovų
– nėra aiškių kriterijų
– nėra skaidrumo
– nėra platformos
PROBLEMA
Problema nėra ta, kad „laimėjo ne tie“.
Problema ta, kad nėra aišku, kodėl laimėjo būtent jie.
Tai – pasitikėjimo klausimas.
KAS DAR KRINTA Į AKIS
Nelygios sąlygos:
valstybiniai teatrai turi daugiau matomumo,
nepriklausomi – mažiau galimybių.
Publika:
ji praktiškai nedalyvauja vertinimo sistemoje.
Pinigai:
piniginiai prizai lauretams
atsiranda potenciali interesų konfliktų rizika.
2026 METAIS
Nėra:
– oficialaus puslapio
– archyvo
– aiškios informacijos
Visa sistema fragmentuose.
PASAULINIAI PAVYZDŽIAI
Tony Awards
Laurence Olivier Awards
Ten:
– aiški struktūra (galima adaptuoti Lietuvoje)
– skaidrumas
– bendruomenės įtraukimas
POZICIJA
Kalba eina apie Lietuvos Rspublikos Kultūros ministeriją.
Mano supratimu:
tokia sistema nėra pajėgi sukurti šiuolaikinio apdovanojimu modelio.
KĄ DARYTI
– aiškus vertinimo modelis
– skaidrumas
– bendruomenės įtraukimas
– trumpesnė kadencija
– stipri skaitmeninė platforma
– atskiras organizacinis vienetas
– KPI Sistema (blogiau nebus)
SVARBIAUSIA
Mes galime:
– patarti
– padėti
PABAIGA
Tai mano matymas. Sistema šiandien nekuria pasitikėjimo.
O be pasitikėjimo apdovanojimai praranda savo vertę.
Lietuvos teatras vertas stipresnės apdovanojimu sistemos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M.Tyla.
Sureagavo Audrius Bružas
Po Martyno įrašo netrūko reakcijų. Į tai sureagavo ir aktorius Audrius Bružas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalijo įrašu, kuriame teigė, kad Martynas Tyla nėra pakankamai įsigilinęs į teatro sritį, todėl jo komentarai apie teatro apdovanojimus esą yra paviršutiniški ir nepakankamai kompetentingi. Prodiuserį jis taip pat sulygino su politiku Remigijum Žemaitaičiu.
A.Bružas taip pat teigė, kad A.Pogrebnojaus pavyzdžio pasirinkimas teatro kontekste yra netinkamas arba per silpnas.
„Pamąstymai, kol kas labai silpni ir TEATRO, bei teatro visuomenės kontekste – nekompetentingi, kai kalbant apie teatrą ir bandant atlikti jo „analizę” imamas vienas iš pavyzdžių Pogrebnojus…
Martynas Tyla ir TEATRAS, ar jo apdovanojimai, yra kaip mamos pienas ir pieno milteliai – abiejuose junginiuose yra žodis „pienas“, tik antrajame – „0 sveikų“ pieno…
Kai TEATRAS taps „Kasdiene sritimi“ tada vertėtų samprotauti.
Taip – samprotauti galima, bet kol kas diletantiškas teatro, kaip pirmiausia dvasinės ir kūrybinės sistemos supratimas, nepadės sukurti jokios „sistemos“.
Teatrą pirmiausia reikia mylėti, tada suprasti jį kaip profesiją ir kūrybinę ideologiją, o tik tada galbūt jį puoselėti, ar sukurti sistemą – apdovanojimų struktūrą.
Sakyčiau, Martynas Tyla teatro kontekste, kaip Žemaitaitis Seime…. „kažką šneka“, bet neturi MEILĖS tam, apie ką šneka!!!
Dažnai jaučiasi, kas nori DUOTI, o kas nori IMTI.
Duodantys DUODA, o norintys IMTI, nemažai kalba apie tai, kaip nori „DUOTI”… " – rašė A.Bružas.
Martyno Tylos atsakas
Naujienų portalas Žmonės.lt susisiekė su Martynu ir pasidomėjo, kaip jis vertina Audriaus kritiką.
Martynas teigė, kad jo pasisakymuose neįžvelgęs konstruktyvios kritikos – jo vertinimu, tai labiau priminė įžeidinėjimus nei argumentuotus pastebėjimus.
„Iš mano pusės nebuvo pasakyta, kad su teatru kažkas blogai. Buvo tik išsakyta nuomonė, kaip, mano manymu, galėtų būti geriau. Ar buvo konstruktyvių pastabų iš kitos pusės? Reikia ir sakyti: tas blogai, tas blogai, čia nesąmonė.. O dabar apie ką kalbėti? Tik prasivardžiavimai. Nežinau, gal žmogus tiesiog buvo ne nuotaikoje. Paanalizuokite, kaip yra organizuojami ir kaip jie vykdomi. Tuomet galbūt atsiras ir kritinių pamąstymų. O dabar kiekvienas komentatorius tiesiog pasako savo nuomonę… Laisvoje Lietuvoje – laisvas žodis, kas ką nori, tas tą ir kalba“, – Žmonės.lt teigė prodiuseris.
Paklaustas, kaip vertina palyginimus su Remigijum Žemaitaičiu, jis atsakė trumpai: „Na, tai dabar kas netingi, tas ir lygina, ar ne?“
Aleksandro Pogrebnojaus komentaras
Po Audriaus Bružo įrašu A.Pogrebnojus pateikė atsaką aktoriui, suabejojusiam jo kompetencija: „Dėl mano kompetencijos su Jumis dar galėčiau pasiginčyti. Esu kūręs kostiumus ne vienam spektakliui, tarp jų – ir Oskaro Koršunovo bei Andželikos Cholinos darbams. Be to, pusė mano šeimos yra aktoriai ir režisieriai, todėl šią sritį pažįstu iš arti. Manau, kad su Pogrebnojaus kompetencijomis viskas gerai.“
Naujienų portalui Žmonės.lt susisiekus su Aleksandru Pogrebnojumi ir pasiteiravus, kaip jis vertina A.Bružo komentarus, jis teigė, kad tokie pasisakymai labiau primena bandymą atkreipti dėmesį nei tikrą kritiką.
„Į kritiką visada reaguoju normaliai, bet šiuo atveju tai ne kritika, o įžeidinėjimai, todėl į tokius žmones ir jų tekstus jau seniai nebekreipiu dėmesio. Man tai panašu į dėmesio stoką ir internetinių komentatorių chamizmą. Nepamenu, kad šis aktorius pastaruoju metu būtų sukūręs ką nors išskirtinio scenoje, tačiau akivaizdu, kad dėmesio ir rampų šviesos jam trūksta, todėl ir rašo įvairius niekus. Vis dėlto savo pasiekė – dėmesio gavo. Sveikinu ir linkiu sėkmės. Ovacijos stovint. Bravo!“ – Žmonės.lt teigė A.Pogrebnojus.



