Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė – Buveinės menininkės sielai

Kūrėja ir jos „Kontempliatyvi aplinka“ Šiuolaikinių amatų muziejuje Niujorke, 1970 metai / Amerikos amatininkų tarybos archyvo nuotrauka
Kūrėja ir jos „Kontempliatyvi aplinka“ Šiuolaikinių amatų muziejuje Niujorke, 1970 metai / Amerikos amatininkų tarybos archyvo nuotrauka
Jurga ČEKATAUSKAITĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

Nacionalinėje dailės galerijoje baigiasi retrospektyvinė Aleksandros FLEDŽINSKAITĖS-KAŠUBIENĖS (KASUBOS) (1923–2019) kūrybos paroda „Formuojant ateitį“. Menininkės, kuri po Antrojo pasaulinio karo palikusi Lietuvą gyveno JAV ir paliko ryškų pėdsaką XX amžiaus antrosios pusės Niujorko meno pasaulyje. Jos darbus saugo Smithsono institutui priklausantis Vašingtono apygardos Amerikos meno archyvas ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Formalus Aleksandros meninis išsilavinimas tesiekė pusantrų metų ir šį kelią Amerikoje ji pradėjo nuo smulkių molio lipdinių.

„Kryžiaus keliai“

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Aleksandra Fledžinskaitė metus studijavo tuometiniame Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, įstojo mokytis skulptūros į Vilniaus dailės akademiją, tačiau ši 1943-iųjų pavasarį, kaip ir visos Lietuvos aukštosios mokyklos, okupacinės vokiečių valdžios buvo uždaryta. Tad 1944-ųjų vasarą kartu su keliais studentais išvyko į apleistą karo pradžioje žuvusio skulptoriaus Vinco Grybo studiją Jurbarke – su jais dirbo aštuoneriais metais už Aleksandrą vyresnis dėstytojas skulptorius Vytautas Kašuba.