Buvęs kunigas Edgaras Vegys: „Vienintelė scena, į kurią anksčiau esu žengęs – bažnyčia“

Populiariame šou vyrui sudalyvauti pasiūlė bičiulė Raimonda Katiliūtė, dirbanti Lietuvos nacionalinėje televizijoje. Vos išgirdęs, kad atsirado galimybė, Edgaras pamanė, jog visai smagu būtų pabandyti. Tiesa, iki tol jis nė karto nebuvo šokęs.

„Tikriausiai vienintelis kartas, kuomet bandžiau tą daryti, buvo darželyje. Tuomet su pypliais grupės draugais per Kalėdas sukomės ratu aplink eglutę“, – juokiasi pašnekovas.

Nors jo gyvenimas dabar kupinas spalvų, Edgaras neslepia – per pastaruosius metus jam teko ne vienas išbandymas. Vienas tokių – nutraukta tarnystė. Net septynerius metus Edgaras atliko kunigo pareigas. Jis atviras – galiausiai suprato, jog šis kelias yra ne jam skirtasis.

„Nutiko tai, kas dažniausiai atsitinka ir kitų profesijų atstovams. Pajutau, kad pareigos, tarnystė manęs nebedžiugina ir nebenoriu savęs kankinti. Dažnai apnikdavo slogi nuotaika. Pamaniau, jog neteisinga būtų vaidinti ir aplinkinius žmones įtikinėti, kad man smagu čia būti. Atitarnavau savo, atėjo metas keisti gyvenimą.“

Pakeitęs gyvenimo kryptį, E.Vegys įkūrė nuosavą gėlių ir tapybos studiją. Kaip pats teigia, menas bei gėlės tarpusavyje be galo dera. 

„Tapyba domėjausi dar mokyklos laikais, planavau stoti į Dailės akademiją, tačiau tuomet gyvenimas pasisuko kita kryptimi. Baigęs kunigo tarnystę, aš pasinaudojau proga sugrįžti prie širdį džiuginusios veiklos.“

Pirmiausia E.Vegys griebėsi tapybos, tačiau pasakoja greit supratęs, kad iš to šiais laikais duonos nevalgysi. Juolab, jei esi pradedančiųjų tarpe. Taip jam kilo idėja užsiimti dar ir floristika.

„Ėmiau mokytis, dirbau dėl užsibrėžto tikslo ir rugsėjo pabaigoje duris atvėrė mano kūdikis – nuosava studija. Kadangi dėl projekto teko atsisakyti kelių vestuvinių užsakymų, šiuo metu darbuojuosi tik parduotuvėje bei organizuoju work shop'us“, – Žmonės.lt pasakoja jis. 

Šokių žingsneliu visą vasarą skriejantis E.Vegys juokiasi, jog iš tikrųjų – neaišku kuris, Katerina ar jis, projekte yra didesnė žvaigždė.

„Vienintelės Voropaj pavardė iš daugiau, nei dešimties projekte dalyvaujančių šokėjų, man buvo girdėta. Be galo apsidžiaugiau, gavęs šią partnerę. O kai susitikome – iškart pakerėjo jos mielumas ir nuoširdumas. Greitai atradome bendrą kalbą ir dabar jau kartais atrodo, kad ją pažįstu labai seniai. Tikrai būna, kad pasijuokiame, kuris čia iš mūsų žinomesnis. Savęs žvaigžde aš tikrai nelaikau“, – neslepia vyras.

Didžiausiu iššūkiu projekte Edgarui atrodo šokių žingsneliai ir tiesioginis eteris. „Ne kartą teko psichologiškai save įtikinėti, jog viskas bus gerai. Net jei ir trisdešimtą kartą kartojant kažkas nepavyksta. Dėl tiesioginio eterio, tai kiekvieną šeštadienį jaučiu nevalingą jaudulį. Gal tai ir normalu, juk vienintelė scena, perkeltine prasme, į kurią anksčiau esu žengęs – bažnyčia. Ten pamokslus skaitydavau būriui žmonių.“

E.Vegys neslepia – po projekto jis sulaukia kur kas daugiau aplinkinių dėmesio.

„Socialiniuose tinkluose gaunu vis daugiau prašymų priimti į vadinamuosius draugus, be to – netrūksta labai gražių žinučių, palaikymo. Žmonės skatina nesustoti ir tobulėti. Dėl to tikrai džiaugiuosi. Labai smagu, kad ir buvę kolegos kunigai ar kariuomenėje sutikti žmonės palaiko ir drąsina.“

Kariuomenėje tris metus tarnavęs E.Vegys neslepia, kad ko jau ko, bet disciplinos jam netrūksta. „Esu be galo punktualus ir į repeticijas niekuomet nevėluoju“, – juokiasi.

Pasiteiravus, ar žavaus šokio mėgėjo širdis, laisva, E.Vegys prisipažįsta, kad antrosios pusės jis kol kas neturi.

„Širdies draugės neturiu. Šis gyvenimo etapas kupinas naujos veiklos, galbūt būsima antroji pusė ir stebi mane per televiziją, kas gali žinoti? Tačiau man viskas labai šviežia. Ilgą laiką buvau kunigas, tik prieš pusantrų metų nutraukiau tarnybą, reikėjo susikoncentruoti į darbo paieškas, suprasti, ką gyvenime noriu daryti. Kartais būna, kad per savaitę atrodo nieko nedariau, tik repetavau. Aišku, tas nuovargis žavus. Šis projektas – pirmasis mano gyvenime. Noriu išnaudoti visas galimybes, nes gyvenimas yra per trumpas švaistyti pasitaikiusias gražias progas.“