K.Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl 4 nepilnamečių prievartavimo jam esant Seimo nariu
Buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui trečiadienį pareikšti įtarimai dėl nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo. Generalinė prokuratūra pranešė, kad įvyko K.Bartoševičiaus apklausa. Prokuratūra paaiškino, kodėl ilgiau nei savaitę delsė apklausti K.Bartoševičių ir pareikšti jam įtarimus.
Buvęs Seimo narys apklaustas
Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu.
Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Pasak prokuratūros, mandato atsisakęs politikas buvo apklaustas.
Prokuratūra nekomentuoja, kokios pozicijos įtariamasis laikėsi per apklausą. Anksčiau K.Bartoševičius yra paneigęs jam mestus įtarimus.
„Detalesnė informacija apie galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, laiką, vietą, ryšį su įtariamuoju ir kitas teikiama nebus, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į konfidencialumą“, – rašoma prokuratūros pranešime žiniasklaidai.
Nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Raštu nurodyta tylėti
Prokuroro nutarimu K.Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.
Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.
Bandė aplenkti generalinę prokurorę
Šių metų sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen informuodama apie minimą ikiteisminį tyrimą ir prašydama inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, kurios metu būtų kreipiamasi į Seimą dėl leidimo patraukti vieną šios kadencijos Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises Seimo statuto 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
„Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo interesais, teikiant šį prašymą buvo laikomasi griežto konfidencialumo principo, todėl šiuo raštu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo informuota tik apie ikiteisminio tyrimo faktą, jo pradėjimo datą bei Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas“, – rašoma pranešime.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K.Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis. Pareiškimą dėl mandato atsisakymo Vyriausiajai rinkimų komisijai jis atsiuntė sausio 20 val. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje.
Politikas žurnalistams tvirtino, kad tai apgalvotas, ne staiga gimęs, o pribrendęs apsisprendimas. Jis tvirtino palikti Seimą nutaręs dėl asmeninių priežasčių, tai yra sveikatos būklės.
Seimo pirmininkė telefonu generalinės prokurorės paklausė, ar kreipimasis nėra dėl Seimo nario, kuris pranešė ketinąs atsisakyti mandato. Tuomet prokuratūra nutarė siųsti antrą raštą.
„Vėliau, Seimo pirmininkei pasiteiravus, ar Seimo narys K.Bartoševičius, pranešęs viešai apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato, yra tas pats asmuo, kuris minimas atsiųstame rašte, ir įvertinus, kad šioje situacijoje tokios informacijos pateikimas yra reikalingas Seimo pirmininkei priimant sprendimus, buvo išsiųstas patikslinimas, kuriame įvardintas konkretus Seimo narys“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Kodėl prokurorai delsė ilgiau nei savaitę?
Prokuratūra teigia, kad sausio 25 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai patenkinus 2023 m. sausio 20 d. pateiktą Kristijono Bartoševičiaus prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą, teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūros poreikis tapo nebeaktualus.
„Todėl, suderinus su K.Bartoševičiaus pasirinktu gynėju apklausos laiką, trečiadienį K.Bartoševičiui buvo pareikšti įtarimai“, – rašoma pranešime.
Viešumoje Generalinė prokuratūra jau buvo sulaukusi kritikos, kodėl ilgiau nei savaitę delsė apklausti K.Bartoševičių. Abejones dėl to išreiškė net Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.