Dainininkė Anžela Adamovič vegetariškų mitybos įpročių nepakeitė ir laukdamasi

Įsiklausė į organizmą

Kartu su vyru, dainininku Žygimantu Geču, pirmagimio laukianti moteris sako, kad atsisakyti mėsos ją paskatino pats organizmas.

„Jei organizmas reikalauja mėsos, tegu žmogus ją ir valgo. Man būdavo labai keista, kad kai kurie žmonės sakydavo tapę vegetarais, nes taip dabar maitinasi visi. Aš su tuo nesutinku, jei organizmas reikalauja, kodėl jį reikia kankinti ir ignoruoti?“ – sako Anžela, vegetarišką mitybą pasirinkusi po sunkaus apsinuodijimo mėsa.

„Neturėjau poreikio domėtis vegetarizmu, kol vieną dieną apsinuodijau mėsa. Nuo tada man ji pasidarė nebeskani, negalėjau netgi į ją žiūrėti kaip į maistą. Mėsą pradėjau tapatinti su gyvybe. Dabar mano organizmas jos visai nereikalauja. Jei kada pajusiu poreikį, jo nemalšinsiu“, – neabejoja A. Adamovič.

Tiesa, atlikėjos pasirinkimas atsisakyti mėsiškų produktų jos aplinkoje buvo sutiktas ne itin supratingai. Anžela juokiasi, kad visi jos draugai yra mėsėdžiai, išskyrus vieną draugę. Todėl visi į daržoves valgančią merginą žiūrėdavo kreivai. Svečiuojantis pas tėvus taip pat neretai tekdavo atsisakyti lėkštės su kepsniais.

„Mama dar iki dabar stengiasi įpiršti bent jau paukštienos, – juokiasi dainininkė. – Iš tiesų svečiuose dažnai netgi būna problemiška, nes dažniausiai nelabai turiu ką valgyti, išskyrus garnyrą. Bet tikrai man seilės neteka ir nekyla noras pradėti valgyti mėsą.“

Jaučiasi geriau

Gana keblu vegetarams ne tik svečiuose, bet ir kavinėse. Anžela pasakoja, kad iš dvidešimties valgiaraštyje išvardytų patiekalų geriausiu atveju tinka vienas. Todėl norėdama sveikai ir skaniai maitintis, ji su vyru daug gamina namuose.

„Jei maisto nespėju pasiimti iš namų, pavyzdžiui, kai vykstu į koncertus ar iš jų, tenka pasistiprinti kavinėse arba degalinėje. Tačiau ten skurdus pasirinkimas. Dažniausiai viskas siūloma su mėsa, dešrelėmis, o išimti negali. Tenka kramsnoti riešutus.“

Sužinojusi apie būsimą kūdikį dėl vegetariškos mitybos su specialistais Anžela nesikonsultavo. Jaunos moters savijauta yra puiki, tyrimų rezultatai geri, todėl ir toliau išliko ištikima savo kasdieniam racionui. Pusryčiams moteris renkasi obuolį, košę su vaisiais ar daržovėmis, kartais kiaušinio baltymą. Iki pietų užkandžiauja vaisiais, pietums renkasi daug daržovių. Kartais lašišos gabalėlį. Stengiasi vartoti daug mirkytų riešutų.

„Aš jau trejus metus nevalgau mėsos, žinau, kaip maitintis, kad gerai jausčiausi ir organizmas būtų aprūpintas visais reikalingais vitaminais ir medžiagomis, – pasakoja A. Adamovič. – Kai pradėjau sveiką gyvenseną, pagerėjo mano savijauta, jaučiuosi lengviau, nors svoris beveik nepakito.“

Anžela juokiasi, kad dažnai gaminant namuose priverstiniu vegetaru tapo ir jos vyras: „Gaminame kartu, todėl ir valgome tą patį maistą. Jei jis užsinori mėsos, tenka pačiam pasigaminti. Taip pat žino, kad jos visada gaus pas mano mamą arba kavinėje.“

Ar pora jau kalbėjo apie tai, kaip maitins savo pirmagimį? Anžela šiuo klausimu nėra griežtai nusistačiusi. „Jei vaikelis norės, žinoma, kad maitinsiu mėsa. Vaikai patys turi pasirinkti, kas jiems skanu ir reikalinga, tėvai negali daryti įtakos“, – neabejoja būsima mama.

Svarbi subalansuota mityba

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė akcentuoja, kad besilaukiančioms moterims labai svarbu subalansuota mityba. Nėštumo metu baltymų poreikis išauga maždaug dvigubai – tai statybinė medžiaga, reikalinga vaisiaus augimui. Todėl būsimoms mamoms rekomenduoja rinktis kokybišką mėsą, baltą žuvį, pieno, ankštinius produktus, kiaušinius, riešutus ir sėklas.

Į mitybą mitybos specialistė pataria įtraukti daugiau kalcio turinčių produktų: pieno, mažos žuvytės su kaulais, žalios spalvos daržovių ir sezamo sėklų. Jei mamas kamuoja rytinis pykinimas, vertėtų valgyti tik atsikėlus iš ryto – rinktis riekelę duonos ar avižinį sausainį dar net neišlipus iš lovos. Itin svarbu, kad mityboje būtų pakankamai baltymų vakarais, kas gali sumažinti rytinį pykinimą.

„Norėčiau priminti, kad mamytės, kurios maitinasi veganiškai, turėtų pasidaryti vitaminų B12, D ir geležies tyrimus. Nes itin dažnai pasireiškia vitamino B12 trūkumas. Anksčiau tai išimtinai kamuodavo tik vyresnio amžiau žmones dėl suprastėjusio virškinimo sistemos darbo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių renkasi vegetarišką, veganišką ar žaliavalgišką mitybą, kurioje gali trūkti šio itin svarbaus vitamino“, – komentuoja T. Šliažaitė.

Sveikatos specialistai sutaria, kad vegetarai ir veganai vitaminą B12 turėtų gauti ne tik su maistu, bet ir reguliariai vartodami papildus, praturtintus šiuo vitaminu. Šio vitamino trūkumo galima lengvai išvengti bent kartą per metus darant kraujo tyrimus. Jei yra nustatytas trūkumas, patariama naudoti papildus. Viena iš galimybių, galinčių padėti užkirsti kelią maistinių medžiagų trūkumui, tai pagal patentuotą technologiją sukurti „SmartHit IV“ maisto papildai.

„Vitamino B12 itin svarbu gauti besilaukiančioms ir maitinančioms mamytėms, joms poreikis išauga net iki 3,5 μg (besilaukiančioms) ir 4 μg maitinančioms. Maitinančios mamos turėtų pasirūpinti pakankamu visų mineralinių medžiagų ir vitaminų įsisavinimu, nes jei jų trūksta mamai, didelė tikimybė, kad trūks ir mamos pienu maitinamam vaikeliui“, – primena natūropatinės mitybos specialistė.

Šis vitaminas itin svarbus ir augančio vaikelio smegenų vystymuisi. Įdomu tai, kad dažnai tokie nekalti dalykai kaip sulėtėjusi kalbinė raida ar nenorėjimas socializuotis su kitais bendraamžiais gali būti šio vitamino trūkumo pasekmė.