Dantų pasta: pasitikrinkite, ar nesivadovaujate mitais

Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Danguolė Mieldažienė sutiko pakomentuoti su dantų pasta susijusią informaciją, nusėdusią žmonių galvose.

1. Negalima ta pačia pasta šveisti dantų nuolatos – produktus reikia keisti kas mėnesį atsižvelgiant į jų poveikį.

Tiesa. Odą šveičiame, drėkiname, maitiname, stangriname, skaistiname, nes ji gerai atrodo tada, kai gauna visą kompleksą gyvybingumą užtikrinančių dalykų. Tas pat pasakytina ir apie dantis. Tačiau nepatartina vadovautis tuo, kas šauna į galvą: „Aha, praėjusį mėnesį dantis valiausi balinamąja pasta, todėl šį panaudosiu antibakterinę.“ Yra niuansų, kuriuos tiesiog būtina aptarti su specialistu, kad, pirma, iš pastos išspaustumėte maksimalią naudą, antra, nepakenktumėte savo dantims, užuot juos pastiprinę. Pavyzdžiui, dėl dantenų kraujavimo ne visada būna kaltos bakterijos, jis gali prasidėti dėl netinkamų burnos higienos įgūdžių – šiuo atveju antibakterinė pasta mažai tepadės.

2. Svarbiau, kokių veikliųjų medžiagų yra pastoje, o ne kas jos gamintojas.

Tiesa. Norisi priminti, kad rinkoje yra daug produktų, kuriems pristatyti nerengiamos triukšmingos reklaminės kampanijos, bet dėl to „tylieji“ nėra prastesni. Atvirkščiai, gali būti jums naudingesni už pažymėtus garsiais prekių ženklais ir plačiai išreklamuotus. Klaida išgirdus per TV apie nepaprastas balinamąsias ar antibakterines savybes bėgti jos pirkti – galbūt šiuo metu dantims ir dantenoms reikia visai kitų medžiagų arba kitokios jų koncentracijos. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje burnos higienos produktai naudojami netikslingai ir dėl šios priežasties dantų priežiūros srity esame autsaideriai, palyginti su kitomis šalimis. 

3. Pasta nuo ėduonies su fluoru reikalinga vaikams, nes padeda susidaryti tvirtesniam dantų emaliui, o suaugusiesiems ji nenaudinga. 

Netiesa. Taip, fluoras į suaugusiojo emalį skverbiasi sunkiau nei į vaiko, tačiau jei dėl kokios nors priežasties jis yra pažeistas, fluoras – labai gerai: sustiprina emalį, padaro atsparesnį rūgštims ir kenksmingiems mikroorganizmams. Patarčiau naudoti pastą su aminofluoridu – šio junginio skvarba yra didesnė nei kitų fluorido junginių. 

 4. Augalų ekstraktų turtingos pastos visada geriau už kitas: jos ne tik veiksmingos, bet ir saugesnės.

Netiesa. Dabar labai madinga akcentuoti tai, kad aktyviosios pastos medžiagos yra išgautos iš augalų, tačiau pamirštama kita medalio pusė – koks jų poveikis? Tarkim, nėra uždegimo, bet žmogus valo dantis pasta su augaliniais komponentais, jį slopinančiais. Pinigai išleisti, o nauda? Žmogui šiuo metu gal būtų naudingiau turėti pastos su mineralais (dantims reikia kalcio, fosforo, fluoro). Jei uždegimas labai stiprus, augalų poveikis gali būti per silpnas, efektyviau naudoti produktą su cheminiais junginiais.

5. Kuo ilgiau valomi dantys, tuo daugiau pastoje esančių veikliųjų medžiagų patenka į organizmą. 

Iš dalies tiesa. Veikliųjų medžiagų į organizmą gali patekti per gleivinę ir seiles, tačiau reikia turėti galvoje, kad jų koncentracija kas dieną naudoti skirtame produkte nedidelė. Rekomenduojama dantis valyti ne mažiau kaip dvi minutes, tačiau kitą kartą žmogus, tai darantis trumpiau, bet kokybiškai, susidoroja su užduotimi geriau nei tas, kuris dantis valo ilgai, deja, netinkamai.    

6. Pastos nuo dantų jautrumo sumažina nemalonius pojūčius ir šalina jų priežastį. 

Iš dalies tiesa. Pojūčius sumažina, priežastį panaikina dalinai. Efektyviau veikia tos, kuriose yra stroncio chlorido ir kalio chlorido ar arginino. Burnos higienistas daro aplikacijas su gerokai didesnės koncentracijos junginiais, tad poveikis stipresnis. Bet jeigu su pasta atsikratėte jautrumo, to ir pakanka.  

7. Pasta, šepetėlis ir gera dantų šveitimo technika – tai viskas, ko reikia puikiai burnos higienai palaikyti. 

Valytis dantis reikia dukart – vakare po paskutinės maisto porcijos, ryte – po pusryčių.

Netiesa. To maža – dar labai patartina tarpdančius valyti specialiu siūlu arba šepetėliu, burną skalauti dezinfekuojamuoju, maisto likučius šalinančiu, kraujo apytaką gerinančiu skysčiu – pirktiniu arba namie gamintu (druskos tirpalu, mėtų, medetkų nuovirais). Valytis dantis reikia dukart – vakare po paskutinės maisto porcijos, ryte – po pusryčių. Jei burna nėra gerai išvaloma, susidaro puiki terpė mikroorganizmams, sukeliantiems uždegimus, daugintis.

8. Būtina šepetėliu ir pasta nusivalyti ir liežuvio apnašas.

Netiesa. Liežuvį valyti, be abejo, būtina – specialiu ar paprastu šepetėliu, tačiau be pastos! Ji gali išprovokuoti alerginę reakciją. Neretai liežuvio apnašos tampa blogo burnos kvapo priežastimi.

9. Kuo pasta labiau putoja, tuo ji vertingesnė.

Netiesa. Putos padeda lengviau pašalinti minkštas apnašas nuo dantų ir dantenų paviršiaus. Bet jei žmogus valosi dantis kokybiškai, putojimas didelės įtakos rezultatui neturi.