Dantų priežiūra pagal amžių: kokios bėdos aktualiausios ir kaip gelbėtis?

20+

Kas vyksta? Dantys – subrendę, bet dar nenusidėvėję, bjaurioji parodontozė kol kas nepuola (su sąlyga, kad genai geri ir dantys iki šiol buvo prižiūrimi). Dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai pas odontologą dažniausiai eina dėl kitko – dėl ėduonies („karieso“). Beje, kad jis jau įsisuko į burną, žmogus gali net nežinoti. Dantys pradeda gesti, kai emalyje ima trūkti mineralinių medžiagų.

Kaip gelbėtis? Kasdien kruopščiai išsivalykite dantis – taip, kaip moko odontologai. Geriausia, kad specialistas ir parodytų, ką, kaip, kiek laiko daryti. Ryte galima trumpesnė procedūra, tačiau pavakarieniavus ji turi būti atliekama itin kruopščiai. Profilaktikai tinka pasta su mikroelementu fluoru (žiūrėkite, kad būtų parašyta „1000 ppm fluoro“), o jei dantys jau pažeisti ėduonies, ji turėtų būti koncentruotesnė („1500 ppm fluoro“). Kai dantys šveičiami pagal taisykles, tarpdančių siūlą ir antibakterinį burnos skalavimo skystį naudoti neprivalu. Jei nėra galimybės išsivalyti dantų, o reikia atgaivinti burnos kvapą, praverčia aerozolis.

Šio amžiaus žmonėms tinka bet koks minkštas (angl. „soft“) arba pusminkštis (angl. „medium“) šepetėlis. Po kiekvieno valgio naudinga pakramtyti becukrės kramtomosios gumos (ne ilgiau kaip 20 minučių), nes ji paskatina seilių išsiskyrimą ir apvalo nuo dantų apnašas. Tačiau, pirma, jos nepatartina kramtyti tarp valgių, nes gali sutrikti virškinimas, antra, ji neatstoja dantų pastos ir šepetėlio.

30+

Kas vyksta? Daug žmonių pradeda sirgti periodonto ligomis, kurias sukelia apnašose esantys mikroorganizmai. Dėl jų ilgainiui atsidengia dantų kakleliai, šaknys, pradeda nykti žandikaulių kauliniai audiniai, ima klibėti ir kristi dantys. Pirmoji periodonto ligų stadija – gingivitas: kraujuojančios, paraudusios, paburkusios dantenos – tai signalai, kad jis jau čia. Nieko nesiimant gingivitas progresuoja ir anksčiau ar vėliau prasideda kita stadija – periodontitas. Beje, dantys šiuo laikotarpiu vis dar genda, nors jau mažiau nei pirma.

Kaip gelbėtis? Reikia bent kartą per metus apsilankyti pas odontologą, kasdien valyti dantis laikantis taisyklių (svarbu viskas: valymo trukmė, rankos judesių pobūdis, šepetėlio padėtis dantenų atžvilgiu, dėmesys ne tik išorinei, bet ir vidinei dantų pusėms...) ir naudojant tinkamą pastą. Joje turi būti nuo ėduonies saugančių, dantenų infekcijai ir uždegimui kelią užkertančių medžiagų. Galimas ir kitoks variantas – dvi pastos: ryte šveiskite dantis pasta su žolelėmis, cheminiais komponentais, stabdančiais gingivitą, vakare – su mikroelementu fluoru, saugančiu nuo ėduonies, ir mineralais.

Jei dantenų uždegimas jau prasidėjo, burną reikia skalauti nuo uždegimo saugančiu antibakteriniu skysčiu (kokiu – pasitarkite su odontologu). Tarpdančių valymas vaškuotu siūlu, kuriuo įmanoma išvalyti vietas, nepasiekiamas šepetėliu, turi tapti dantų priežiūros ritualo dalimi.

40+

Kas vyksta? Burnoje jau yra nusidėvėjusių, suplonėjusių, aptrupėjusių, patamsėjusių dantų, gali būti, kad kai kurių apskritai nebėra. Dažniausiai ėduonis nebe toks aktyvus, tačiau periodonto ligos, jei burnos higienai neskiriamas pakankamas dėmesys, daro savo juodą darbą. Požymiai, kad procesas vyksta, – atsidengusios dantų šaknys, susiformavusios dantenų „kišenės“...

Dabar labiau tinka šepetėlis, kurio šoniniai šereliai ilgesni už vidurinius, – toks geriau masažuoja dantenas, joms tai naudinga.

Kaip gelbėtis? Galimas daiktas, kad reikalinga periodontologo konsultacija. Nukreipti turėtų gydantis odontologas, su kuriuo, jei dantenos negaluoja, patartina susitikti dažniau nei kartą per metus. Dabar labiau tinka šepetėlis, kurio šoniniai šereliai ilgesni už vidurinius, – toks geriau masažuoja dantenas, joms tai naudinga.

Kadangi tarpdančiai yra pradėję retėti, juos švarinti rekomenduojama tarpdančių šepetėliu. Kokio didumo rinktis, pasitarkite su specialistu. Šepetėliu, o ne siūlu lengviau išvalyti tarpdančius ir atviras šaknis. Bet ten, kur šepetėlis neįlenda, kaip ir anksčiau, darbuokitės vaškuotu siūlu.

Dar svarbesnis tampa pastos pasirinkimas: pirkite tokią, kuri saugo nuo dantenų ligų. Fluoro joje taip pat turėtų būti, nes ėduonis gali įsimesti į atsidengusias dantų šaknis. Nuolat skalaukite burną antibakterine, nuo dantenų uždegimo saugančia priemone.

50+

Kas vyksta? Ėduonies tikimybė dar labiau sumažėja, tačiau jo visai pamiršti negalima, ypač jei daug atvirų dantų šaknų. Burnoje greičiausiai yra ne tik plombų, bet ir tiltų, dantų tvirtinimo elementų, implantų. Net jei negeriate arbatos ir nerūkote, dantys nešviečia baltumu (nebent padengėte juos porcelianu). Periodonto ligos gali būti įsisenėjusios.

Kaip gelbėtis? Viską, kas įdėta į burną, reikia aptarti su specialistu. Žinotina, tarkim, kad fluoras, kuris saugo nuo ėduonies, kenkia implantams. Jei blogai prižiūrėsite protezuotus dantis, po kelerių metų gali tekti tiltą ar vainikėlį išlupti ir įdėti naują. Jums reikalingos nuo periodontito saugančios pastos kainuoja ir kelis, ir keliasdešimt litų, bet neįrodyta, kad brangiausios yra pačios veiksmingiausios. Neapsigaukite dėl balinamųjų pastų: nesvarbu, kad jų pavadinimas teikia vilčių viens du pasišviesinti dantis. Jos to nedaro, tik neleidžia dantis tamsinančioms medžiagoms skverbtis į emalį. Padėti gali odontologo kabinete atliekama procedūra, o namie dantis pasišviesinsite specialiomis juostelėmis arba vadinamosiomis kapomis su balinamąja medžiaga. Būtinai skalaukite burną antibakteriniu skysčiu ir naudokite tarpdančių šepetėlį. Dėmesio: kai kurių skalavimo skysčių negalima naudoti nuolat, vietas po tiltais geriau išvalo pūkuoti tarpdančių siūlai, todėl apie individualias dantų priežiūros priemones pasikalbėkite su odontologu.

Aktualu visoms amžiaus grupėms

• Valyti dantis šepetėliu, tarpdančius siūlu ir šepetėliu negana: svarbu kiekvieną veiksmą atlikti deramai.
• Apnašos ėduonį sukelia per mėnesį, dantenų uždegimą – per porą savaičių.
• Jei dantys gerai išvalyti, liežuvis jais slysta kaip stiklu.
• Yra specialių apnašas nudažančių tablečių: jos parodo vietas, kur išvalius dantis lieka nešvarumų (gera priemonė dantų higienos įgūdžiams ugdyti).
• Būtina keisti dantų šepetėlį, vos tik šereliai nulinksta į šalis, nes toks šepetėlis nebešalina apnašų, o šios sudarytos iš bakterijų.
• Išsivalius dantis pasta, burną skalauti patartina nedideliu vandens kiekiu.
• Nėštumas, žindymas, alkoholizmas, rūkymas, virškinimo sistemos ligos, alergija – tai priežastys, dėl kurių nepatartina atlikti dantų balinimo procedūros.
• Dantų ir dantenų būklę lemia ne tik jų priežiūra, bet ir daug kitų veiksnių: genai, maisto pobūdis, mitybos įpročiai, seilių ir burnos mikroorganizmų ypatumai, ligos, kuriomis žmogus serga...

• Reikėtų vengti angliavandenių (ypač vakare, kai seilėtekis susilpnėja), nikotino ir kuo daugiau valgyti rupaus, dantų neapveliančio maisto.
• Pasistiprinus naudinga išgerti nesaldintos arbatos, pakramtyti morkos ar kietojo fermentinio sūrio, kuriame yra apnašas valančių, seilių išsiskyrimą skatinančių, dantis saugančių medžiagų. Kramtomoji guma vyresnio amžiaus žmonėms nelabai tinka, nes jų dantys ir sąnariai jau yra pavargę ir juos reikia tausoti.
• Ne vien pirktiniai burnos skalavimo skysčiai, arbata, bet ir medetkų, ramunėlių, ąžuolų žievės nuovirai saugo dantenas nuo bakterijų ir uždegimo.
• Jei esate iš tų laimingųjų, kam ant dantų akmenys kauptis nelinkę, ir dantis kasdien rūpestingai išsivalote, jums burnos higienisto paslaugų greičiausiai neprireiks.

Konsultavo Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos odontologė Rūta Bendinskaitė