„Meilė viską nugali“ – vienas iš pačių populiariausių mitų, kurie kartais tampa spąstais jaunavedžiams. Nesiūlome jums netikėti meile, tačiau patariame kritiškai pažvelgti į tai, kas esą savaime suprantama, ir dažniau vadovautis savo protu bei širdimi.
„Jei taip stipriai vienas kitą mylime, santuoka bus tobula“
Plykstelinti aistra, skubotos vedybos ir greitos skyrybos po poros metų – visi pažįstame tokių porų. Du neišskiriami balandėliai staiga tapo didžiausiais priešais – jie riejasi dėl visko ir, atrodo, nuoširdžiai nekenčia vienas kito. Kur dingo ta begalinė meilė, surakinta spyna ant tilto? Tuokdamiesi tiedu, absoliučiai skirtingi individai, naiviai manė, kad meilė kaip geroji fėja subalansuos jų chaotišką gyvenimą, aplygins aštrius charakterio kampus ir užglaistys visus nesutarimus.
„Tai pats apgaulingiausias mitas, koks tik gali būti, – teigia šeimos santykių specialistė Annamaria Bernardini. – Atsipeikėkite – vien tik meilės nepakanka, kad jūsų meilės laivas toliau plauktų. Be to, kad jis turi būti stiprus, dar nuolat reikia papildyti kuro atsargas.“
Poros, kurios ilgai ir laimingai gyvena drauge, pripažįsta, kad jų santuokos sėkmė labiausiai priklauso ne nuo aistros, ne nuo romantiškos meilės, o nuo jausmo, kad jie dviese – komanda.
Daugybę šimtmečių santuoka pirmiausiai buvo sandėris – tik visai neseniai meilė pradėta laikyti svarbiausiu jos komponentu. Taip, meilė tęsiasi, jei ji transformuojasi į sėkmingą partnerystę, kuri remiasi bendromis vertybėmis ir abipuse pagarba.
„Susituokus viską reikia daryti kartu“
Begalinis sulipimas ir susitapatinimas su kitu dažnai sumažina seksualinę trauką. O mus traukia tai, prie ko negalime priartėti.
Yra porų, kurios atrodo kaip dvi vyšnios ant vienos šakelės: visur kartu ir visada susikibusios už rankučių – idealus idiliškas vaizdelis. Turbūt savaitgalis atskirai jiems atrodo kaip išdavystė. O be reikalo. Psichologai sako, kad toks begalinis sulipimas draugėn ir susitapatinimas su kitu dažnai sumažina seksualinę trauką. O mus traukia tai, prie ko negalime priartėti.
Knygos „Vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros“ autorius Johnas Gray‘us tikina, kad geismą kursto situacijos, kai partneris kažką veikia be tavęs, kai jis slapukauja ir, užuot buvęs nuspėjamas, tampa paslaptingu. Taigi, svarbu turėti erdvės sau. Galima įsivaizduoti santykius su partneriu kaip rūmus su galybe kambarių ir durų, kurios gali būti atidarytos arba uždarytos, bet neužrakintos.
„Santuoka garantuoja ištikimybę“
Mes beprotiškai įsimylėję. Ir šventai įsitikinę, kad po vestuvių visada būsime ištikimi vienas kitam – net mintimis. Nes mes juk ypatingi! Nes niekas iki mūsų TAIP nemylėjo! Sveiki, nusileidę į realybę, – santuoka nėra vakcina: esą „pasiskiepyję“, mes nebematysime kitų žmonių ir jie mūsų netrauks. Trauks. Ir netgi labai. Ištikimybė – tai sąmoningas pasirinkimas: mes nutariame, kad mums niekas nėra svarbiau už mylimą žmogų. Mes pasirenkame jį – kiekvieną dieną.
Labai retai kam nors pasiseka nugyventi gyvenimą su vienu žmogumi neįsimylėjus kito, nejaučiant potraukio kitam. Tada iškyla klausimas: pasiduoti pagundai, ar ne? Kartais ima atrodyti, kad santuoka – vos ne kalėjimas. Bet ilgainiui daugelis sutinka, kad nieko nėra svarbiau už santykius su žmogumi, su kuriuo sieja bendra istorija, pasitikėjimas ir švelnumas.
„Vaikai sustiprina ar net išgelbėja santuoką“
Jei santuoka ir šiaip vos laikosi nesugriuvusi, atžalos gimimas dažnai tampa tuo paskutiniu lašu, po kurio laukia skyrybos.
Daug kartų girdėta, ar ne? Tačiau po vaikų gimimo dažniausiai kiekviena santuoka patiria išbandymus – atsiranda problemų, kurios tęsiasi tol, kol užaugę vaikai išeina iš namų ir ima kurti savo gyvenimą. Gimus kūdikiui, kai kurie vyrai pasijunta nebe tokie svarbūs, nes jų žmonos susikoncentruoja į vaikus. Jei santuoka ir šiaip vos laikosi nesugriuvusi, tai atžalos gimimas dažnai tampa tuo paskutiniu lašu, po kurio laukia skyrybos.
Vaikai reikalauja daug dėmesio ir naujų – suaugusių žmonių – vaidmenų: vakarykščiai įsimylėjėliai staiga tampa mama ir tėčiu. Todėl santykiai poroje iki vaiko gimimo turi būti tvirti, kad jų neišbalansuotų nauja situacija ir visiškai pakitęs gyvenimas. „Išbandymas vaiku“ – vienas iš rimčiausių poros išbandymų.
„Mes patys kuriame savo šeimos modelį“
Tėvai – meniškos ir ne itin atsakingos asmenybės? Jie gerokai skyrėsi nuo draugų tėvų ir tai jus erzino? Taigi, mergaitė, užaugusi nesibaigiančių vakarėlių chaose, sugalvoja kurti tvarkingą ir uždarą šeimos modelį. Kita, kuri buvo itin griežtai prižiūrima, sugalvoja: ištekėsiu ir „pasileisiu plaukus“ – mano šeima bus kitokia. Nebus. Realiame pasaulyje ne taip paprasta atsikratyti šeimos modelių, su kuriais išaugote. Vaikai dažniausiai kopijuoja tėvų elgesį (ne paauglystėje, aišku) – kai patys susilaukia vaikų, o jei stengiasi viską daryti priešingai, ausyse, deja, dažnai tarsi skamba pamokantis tėvų tonas ir jų buvę reikalavimai.
Tad ką gi daryti? Kartu su antrąja puse kasdien bandyti kurti savo realybę – kartu. Nes meilė – jei ir ne visagalė, tai vis vien kartais daro stebuklus.