Darbe įsimylėję Darius ir Neringa Bačanskai – visur kartu: „Barniai prasideda kai būname atskirai“
„Esame įsitikinę, kad su šypsena galima nueiti toliau, todėl optimizmo nestokojame. Darbas mums patinka ir nors būna visokių dienų, kaip ir kituose darbuose, renkamės nebūti paniurę ir su aplinkiniais dalijamės pozityvumu. Ir ne vien per šventes“, – sako Darius ir Neringa Bačanskai, kurių šypsenos ir juokas išties užkrečia. Nenuostabu, kad šiuos vienos Panevėžio „Maximos“ parduotuvės salės darbuotojus mėgsta ne tik kolektyvas, bet ir pirkėjai.
Darius Bačanskas „Maximos“ salės darbuotoju dirba 13, jo žmona – jau 18 metų. Vyras po studijų Kaune sugrįžo į gimtąjį Panevėžį ir įsidarbino „Maximoje“; po kelerių metų į ją iš kitos parduotuvės dirbti atvyko tada dar tik būsima žmona Neringa.
„Pamenu, atėjau darbintis, o Darius sako: „Palydėsiu jus pas direktorę.“ Atsakiau, kad nereikia, rasiu pati, bet jis vis tiek palydėjo“, – juokiasi N.Bačanskė.
Pora pasakoja, kad kaip kolegos dirbo apie trejus metus, kol suprato, kad tarp judviejų yra šis tas daugiau nei tik darbiniai santykiai.
„Pasirodo, visko gali nutikti. Nė vienas neplanavome, kad „Maximoje“ rasime antrąją pusę, bet gyvenimas mums buvo paruošęs tokią staigmeną“, – smagiai kikena sutuoktiniai.
Ar asmeniniai santykiai netrukdo darbuose? „Darbe vienas kitą palaikome, vienas kitam pagelbėjame. Daug kas stebisi, kaip mes visur kartu: ir namuose, ir darbuose, ir atostogose... Galime pasakyti tik tiek: barniai pas mus prasideda, kai būname atskirai, o dirbti kartu mums yra paprasta, gera ir patogu“, – sutartinai tikina.
Neringa džiaugiasi, kad Darius visada padeda, kai jai reikia išsikrauti sunkesnes prekes ar susiklosčius sudėtingesnėms aplinkybėms. „Tačiau vyras padeda ne tik man – jo tiesiog toks būdas, jis visiems ištiesia ranką, jeigu prašo“, – su šypsena atskleidžia pašnekovė.
Darius to neneigia, esą ar pirkėjas, ar parduotuvės darbuotojas prašytų pagalbos – sulauks. „O kaipgi kitaip?“ – gūžteli pečiais.
Kalėdos be mandarinų?!
Kalėdiniu laikotarpiu salės darbuotojams veiklos išties apstu: jie turi užtikrinti, kad skyriuose netrūktų prekių, jos būtų tinkamai išdėstytos, o kur dar pirkėjai, kuriuos reikia nukreipti, palydėti, padėti, patarti!..
„Aš kažkuriuo metu pakeičiau požiūrį ir, jei būna itin daug darbų, tiesiog pagalvoju: juk visi prieš šventes daug dirba, net didžiausios pasaulio žvaigždės! Tai kuo aš kitoks?! O ir šiaip juk nuo manęs priklauso, ar ant jūsų šventinio stalo bus apelsinų ir mandarinų! Pabandykite įsivaizduoti šventes be jų...“ – juokiasi Darius. Ir tikrai – kokios Kalėdos be mandarinų kvapo? Geriau nė nebandykime to įsivaizduoti...
„Man asmeniškai gera dirbti šventiniu laikotarpiu. Taip, krūviai didesni; taip, iššūkių daugiau, bet aš žinau: mano pastangos nėra beprasmės, nes tie dalykai atsidurs ant šventinio stalo, kurs pakilią nuotaiką. Juk iš smulkmenų viskas ir susideda“, – priduria surimtėjęs.
Neringa antrina sutuoktiniui: šventinis stebuklas susideda iš mažų malonių dalykų, jie ir suteikia daug laimės. Antai užteko jos skyriui gauti šventinių saldainių ir, sako ji, mintyse jau ryškėja vaizdas, kaip tie blizgantys skanėstai puoš žmonių stalą ar net kalėdinę eglę.
„Turime daug nuolatinių pirkėjų, tad jau pažįstame vieni kitus, sveikinamės, pabendraujame... Nuo mūsų priklauso, su kokia nuotaika jie išeis iš parduotuvės, ar apsipirkimas bus malonus, ar viską, ko reikia, ras, ar nepristigs dėmesio. Norisi visiems dovanoti puikią nuotaiką, o ypač šventiniu laikotarpiu – juk tai laikas, kada galime būti malonesni, daugiau šypsotis, palydėti žmogų su gera emocija... Tai ir yra tikrosios švenčių dovanos“, – vienas kitą papildydami šypsosi sutuoktiniai.
