Diagnozė #antra: kai čia jau ne tavo teritorija

Laikas bėga, bendravimas tęsiasi, pomėgiai ir bendri interesai du žmones dar labiau suartina. Santykiai įgauna pagreitį ir vystosi žaibišku greičiu: abu aistringai domisi motociklais, mėgsta panašią literatūrą ir ne pernelyg nusaldintus filmus, pamišę dėl kelionių (nors niekada kartu nekeliavę), eina iš proto dėl sekso ir vienas kito. Susitikę gali ilgai kalbėtis apie sportą ir sveiką mitybą – abu skaičiuoja per dieną suvalgytas kalorijas (tik ji dar skaičiuoja laiką su juo) ir noriai dalijasi patiekalų receptais (nors kartu gamino tik kartą). Dažnai vakarus leidžia jaukiai įsisukę į vilnonį pledą, fone Whitney Houston širdingai prisiekinėjant „I will always love you“.

Sunku patikėti, kad tai ne gražios istorijos pradžia?

Deja, kartais meilė turi galiojimo laiką. Su didžiule jėga iššovusi, krenta ir subyra į šipulius. Kai atrodo, kad du laimingi žmonės ir toliau dalysis gyvenimais, istorijos herojai keičiasi kaukes. Ji jau kiek pasimetusi savyje, nes vis dar nieko nežino apie Jo draugus, o Jis nerodo jokio intereso pažinti Jos aplinką. Kino teatrus jie irgi aplenkia, o vakarieniauti Jis renkasi atokesnius restoranus.

Jis vis rečiau išreiškia norą susitikti, o pasirodęs užsibūna trumpiau – lyg jaunas mėnulis, gyvenantis pagal savo ritmą ir kalendorių.

Iš dėmesingo, atidaus, paslaugaus ir supratingo, Jis virsta tuo, kuris vis rečiau išreiškia norą susitikti, o pasirodęs užsibūna trumpiau – lyg jaunas mėnulis, gyvenantis pagal savo ritmą ir kalendorių. Pasimėgavęs laiku su Ja, vis dažniau atsitveria tylos siena ir gyvena tą kitą, Jai nepažįstamą, gyvenimą. Be skambučių, be žinučių, be bendrų filmų ir naktų, su naujomis draugėmis ir draugais, kurių Ji taip niekada ir nepamatys. Ir taip kokį mėnesį. O tada slėgusią tylą sugriauna trys Jo žodžiai: „Labai tavęs pasiilgau“. Suktuko jausmas skrandyje ir pamynusi savivertę moteris aistringai puola atgal į Jo glėbį, pamiršdama visus sau duotus pažadus, kad daugiau niekada niekada Jo nemylės, taip vėl iš naujo įsitraukdama į „pažaiskime meilę“ spąstus, kur viskas paremta Jo taisyklėmis.

Naivi, savęs negerbianti, ar visa širdimi mylinti – kuri moteris taip beatodairiškai lėktų į glėbį to, kuris visai neseniai ir jau ne pirmą kartą ją paliko? O gal užvaldo nemirštanti viltis, kad tik kūnišką prieraišumą, aistrą ir fizinį potraukį, bet niekada meilės tau nejautęs vyras šįkart sugrįžo su nauja svajone – „TU=namai ir šeima“?

Kaip elgtis teisingiau: užtrenkti duris Jam panosėje ar susitaikyti su esama situacija ir žinant, kad negali turėti Jo širdies, mėgautis kūniška meile? O kalėdinę eglę, rytinę kavą ir švelnius pasikutenimus prieš miegą palikti tai kitai, nes čia jau ne tavo teritorija.

Kad ir kaip daiktiškai skamba, bet tu gali neįtikėtinai puikiai tikti Jo guoliui, o draugams tavęs pristatyti „Tai Ji“ Jis niekada nenorės. Nes nesi ir niekada nebūsi Jo svajonių moteris, todėl pasilieki Jo gyvenimo užkulisiuose, apgaubta paslapties. Su tavim labai gera būti, Jis iki ausų įsimylėjęs tavo odos kvapą, žavisi tavo išpuoselėtu kūnu, jūs galite kalbėtis iki paryčių, bet tas mygtukas, kurio reikia, kad su tavim norėtų dalytis ne tik lova, bet ir rytais, neįsižiebia.

Todėl apsispręsti teks tau: ar Jo taisyklės ir dar daug rytojų tai kartu, tai atskirai, ar tiesiog pats metas išlipti iš šio santykių traukinio? Juk ne už kalnų pavasaris, ir tai puiki proga iš naujo atverti savo širdies duris. Tik šįkart plačiai ir aiškiai, su išgrynintu statusu, kad esi mylimoji ne tik už užtrauktų užuolaidų, bet ir Jo mamos gimtadienyje. Kitu atveju, tau vėl beliks kantriai išgyventi Jo tylą ir gatvėse ilgesingai ieškoti Jo žvilgsnio praeivių akyse, balso – kolegos juoke, Jo kvapo – vyriškam parfumerijos skyriuje.

Bet ar tikrai verta? Juk pati žinai, kad gali turėti tą, kuris bus šalia be jokių sąlygų ir tikrai tave mylėdamas.