„Didieji grožio pokyčiai“: projekto dalyvės privers aikčioti iš nuostabos

Sėkmė nusišypsojo Evelinai ir Rimai

Iš didelio skaičiaus pretendenčių nenuspėjama fortūna išsirinko dvi vilnietes: vienai iš jų tai buvo tikras netikėtumas, kitai – išsvajotas šansas.

Evelina Milerytė, draudimo specialistė (33 m., ūgis – 168 cm, projekto pradžioje svėrė 79 kg):

„Nesirengiau dalyvauti „Didžiųjų pokyčių“ projekte, bet, matyt, tokia mano lemtis. Gerai draugei, kuri į jį buvo atrinkta, nepasisekė: sutapo jos išvykos į Ameriką ir projekto laikas. Tačiau iš jos organizatoriai sužinojo apie mane. Spėju, jie išgirdo kažką panašaus: „Evelina vien tik dirba, o dėmesio sau visai neskiria.“ Panašiai ir yra... Ir dėl to per pastaruosius dvejus metus priaugau apie penkiolika kilogramų. Priežastis – ne viena, jų – visas kamuolys. Aš išties labai įtemptai dirbau (nauja darbovietė) ir netinkamai maitinausi (būdavo, ryte papusryčiavusi antrą kartą stipriau pavalgydavau tik devintą vakaro, o alkį visą dieną malšindavau užkandžiaudama). Be to, pernai patyriau dvi labai mane paveikusias asmenines netektis – išsiskyriau su mylimu vyru ir palaidojau močiutę, kuri atstojo mamą. Ją su broliu praradome, kai jam buvo devyneri, o man – trylika. Nuo tada ir įpratau rūpintis kitais – iš pradžių broliuku, namais, vėliau – vyru, močiute, darbu... O savimi – tiek, kiek lieka laiko. Susigundžiau projektu, nes norėjau sulieknėti, tačiau dar svarbiau man buvo išmokti gyventi kitaip, blogus įpročius pakeisti gerais. Esu tikslo siekiantis žmogus, bet savarankiškai to padariusi greičiausiai nebūčiau. Man reikėjo, kad mane kažkas kontroliuotų, reikėjo pajusti atsakomybę prieš kitus žmones. Reikėjo stipraus stimulo pasikeisti.“   

Rima Vaniarchina, laikrodininkė (55 m., ūgis – 162 cm, projekto pradžioje svėrė 74 kg):

„Per pastaruosius pora metų svoris nenumaldomai augo: atsirado „gelbėjimosi ratas“, nebetilpau į kai kuriuos drabužius, pradėjau kompleksuoti... Tiesą sakant, ėmiau sau labai nepatikti. Kokias įžvelgiu nemalonių pokyčių priežastis? Gal menopauzė kalta, gal operuota skydliaukė, gal blogas įprotis prisivalgyti vakare, gal nejudrus gyvenimo būdas... Anksčiau trejetą metų nuolat, tris keturis kartus per savaitę, lankiausi sporto klube, tačiau poilsiaujant lūžo kojos pirštas ir aš, kol jį gydžiausi, aptingau. Iš esmės puikiai žinojau, ką reikia daryti, kad svoris ne didėtų, bet kristų (maitinkis saikingai, atsisakyk riebaus, kepto, rūkyto, saldaus maisto, gerk daug vandens, mankštinkis), tačiau trūko valios, konkretaus plano. Man, dažnai besielgiančiai ekspromtu, jo labai reikėjo. O projekto „Didieji pokyčiai“ dalyvės gauna ne tik planą, bet ir kasdienę specialistų paramą. Buvau įsitikinusi, kad jų vadovaujama valios nepritrūksiu. Kita vertus, šalia jų jautiesi saugi. Nors labai apsidžiaugiau, gavusi kvietimą dalyvauti projekte, bet neprasitariau apie jį nė gyvai dvasiai. Visgi nedrįsau niekam papasakoti apie savo „avantiūrą“ (juokiasi).“

Dietologės komentaras

Kaip tinkamai maitinti projekto metu Evelinai ir Rimai patarinėjo Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė. 

„Mano ir kolegų tikslas – ne tik padėti žmonėms atsikratyti svorio ir pagražėti, bet ir parodyti kelią, kuriuo eidami jie nebegrįš ten, kur buvo. Ir Evelina, ir Rima projekto pradžioje turėjo antsvorio (kiekvienos kūno masės indeksas – 28) ir troško sulieknėti, todėl pirmiausia reikėjo sutvarkyti jų mitybą. Viskas prasideda nuo jos. Moterys gavo savaitės mitybos planus ir užduotį stiprintis penkiskart per dieną (triskart pagrindinis valgymas ir dukart sveikas užkandis), skaičiuoti suvartojamo maisto kiekį gramais, vengti keptų, riebaluose virtų produktų, tortų ir kitų su lieknėjimu nesuderinamų valgių, gerti daugiau vandens. Sutarėme, kad tikslas – kiekvieną projekto savaitę prarasti nuo penkių šimtų gramų iki kilogramo svorio.“ 

Straipsnį publikavimui parengė Grožio terapijos ir chirurgijos klinika „Sugihara“.