Devynioliktojo šimtmečio viduryje Kalifornijoje aptiktas brangus metalas sukėlė didžiausią migracijos bangą šalies istorijoje. AUKSO KARŠTLIGĖ – tai didingas amerikietiškos svajonės epas, apimantis nuotykius, greitą praturtėjimą, reklamos triumfą, verslumą ir draugystę. Tačiau egzistavo ir tamsioji reiškinio pusė: rasizmas, linčo teismai, skalpavimas, genocidas, net pavieniai kanibalizmo atvejai.
Aukso karštligės epopėja prasidėjo 1848 metų sausio 24 dieną, kai Jamesas Marshallas, dirbęs brigadininku lentpjūvės statybose prie Amerikos upės, pasilenkė ir iš purvo pakėlė porą blizgančių akmenukų. Marshallas nebuvo didelis jų žinovas, tad radinius nunešė savo viršininkui Johnui Sutteriui. Pastarasis juos ištestavo ir pareiškė, kad tai – 93 procentų grynumo auksas.
Sutterio nuotaika akimirksniu pablogėjo. Jis buvo labai turtingas ir nepaprastai energingas imigrantas iš Šveicarijos. Jam priklausė milžiniškas laukinės žemės gabalas, kurį gavo įsigijęs patentą iš tada dar Meksikos gubernatoriaus. Už tai pažadėjo pastatyti fortą ir „apsaugoti koloniją nuo britų, amerikiečių, indėnų ir rusų“. Jis neplanavo vaikyti visokių prašalaičių, kurie atvyks tikėdamiesi greito pelno. Vėlesni įvykiai parodė, kad Sutterio nuogąstavimai išsipildė su kaupu.