Didžiausios santykių klaidos: gal jas darote ir jūs?
Iš tikrųjų laimė nepriklauso nuo kito žmogaus: jei dabar esate vieniša ir gerai jaučiatės – puiku, o jei bandote su kažkuo gyventi ir gerai sugyventi, pažiūrėkite, ar nedarote populiarių klaidų!
Jei santykiai dar visai nauji, bet jaučiate, kad kažkas negerai, pataisyti juos iškart bus daug lengviau, nei užsimerkti ir tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime, o po pusmečio tik padūsauti: „Mums nepavyko... Ką padarysi...“
Masačusetso universiteto psichologė Paula Pietromonaco su kolegomis išskyrė pačias populiariausias klaidas, kurios ardo santykius. Taigi, kol tos klaidos nevirto katastrofa, keiskime savo elgesį.
1. Manome, kad partneris niekur nedings
Kai ilgai esame kartu, gali atrodyti, jog šalia esantis žmogus visada bus su mumis. Tai esą savaime suprantama, juk mes – pora. Tik štai mieli siurprizai ir nuolatinis dėmesys vienas kitam kažkaip priblėsta, o pilve nebeskraido drugeliai. Viena vertus, tai reiškia, kad santykiai pereina į brandesnę pakopą, tačiau romantikos ilgesys, prisiminimai apie tą etapą, kai širdis šokčiojo vos pagalvojus apie jį, gali užgožti visa tai, kas jus dabar vienija. Jei vis dažniau mintimis grįžtate į praeitį, pafantazuokite apie tai, kaip gyvenimas atrodytų be mylimo žmogaus. Kaip gyventumėte, jei išsiskirtumėte? Ką darytumėte? Ar tebesijaustumėte laiminga?
Tokios mintys padeda įvertinti tai, ką turite: jūsų meilę, prieraišumą, bendrą istoriją. Kartais ir partneris gali jaustis panašiai – lyg kažkas svarbaus ir didingo jau paniro į praeitį, o liko tik prieraišumas ir kasdienybė. Stop! Įsiklausykite į savo jausmus – tegul jie tampa jūsų orientyru. Kartais mes nebevertiname savo artimųjų tik todėl, kad įpratome prie jų buvimo ir mums atrodo, kad jie niekur nedings, tačiau jei mes (kad ir nesąmoningai) transliuojame abejingumą, kitas žmogus gali imti ieškoti dėmesio kitur.
2. Bijome, kad būsime paliktos
Ar jis domisi jūsų gyvenimu, ar jam rūpi jūsų nuotaika, ar jis atsižvelgia į jūsų norus ir pageidavimus?
Kartais žmonės metasi į kitą kraštutinumą – pernelyg stipriai prisiriša prie partnerių ir visą laiką galvoja tik apie tai, ar tikrai yra mylimi. Moterys, kurios yra pernelyg priklausomos nuo kitų nuomonės, gali savo milžiniškos meilės poreikiu tiesiog uždusinti žmogų, kurį pamilo, nes joms reikia nuolatinių meilės įrodymų. Jei esate kartu ir mylite vienas kitą, jei jūsų santykiai jau nusistovėjo, visai nebūtina nuolat „tikrinti“, ar vis dar esate mylima. Tai pajusti galite ir pati: ar jis domisi jūsų gyvenimu, ar jam rūpi jūsų nuotaika, ar jis atsižvelgia į jūsų norus ir pageidavimus?
3. Ignoruojame bendrą asmeninę erdvę
Kartu gyvenančios poros turi jas vienijančių paslapčių, todėl svarbu, kad partneriai pagarbiai vertintų vienas kito intymias paslaptis. Jei kitiems žmonėms išpasakojame savo santykių smulkmenas, rizikuojame užgauti mylimo žmogaus jausmus ir pakirsti jo pasitikėjimą mumis. Jei netyčia kažką išplepėsite draugėms, o informacija apie tai pasieks jo ausis, žmogus jausis pažemintas ir išduotas, o jūs kentėsite dėl sąžinės priekaištų. Todėl kartais verta prisiminti gerą frazę, kad tylėjimas – auksas...
4. Skundžiamės partneriu kitiems, bet jam to neišsakome
Visos mes puikiai žinome, ką reikėtų „pataisyti“ žmoguje, su kuriuo gyvename, ar ne? Nenuostabu, nes idealių žmonių nėra. Tačiau kartais mes jam tiesiai nepasakome, kas mus erzina, o aptarinėjame jo elgesį ir charakterio bruožus su mama, draugėmis ir kaimynėmis. Moterų kompanijoje tiesiog pridera pasiskųsti, ko JIS nepasakė ar nepadarė. Tokia strategija jau savaime destruktyvi todėl, kad partneris gali net nenutuokti, kuo jis jums neįtinka. Taigi, verta pirmiausia kalbėtis su juo. Beje, nuolat akcentuojant žmogui, kas jums nepatinka, galite nebepastebėti to, kas patiko ir patinka. Charakterio bruožai, įpročiai, kurie jus erzina, savaime neišnyks, taigi, jei jūs koncentruositės tik į tai, kas blogai, ilgainiui preteksto nervintis turėsite vis daugiau.
5. Slepiame savo nepasitenkinimą
Vienas iš pavojingiausių būdų – slėpti savo susierzinimą ir apsimesti, kad viskas puiku. Nepasakiusios to, ką jaučiame, neturime progos atvirai pasikalbėti, be to, neišsakytos nuoskaudos panyra į mūsų pasąmonę. Ir tada tarsi netyčia mes „pamirštame“ jam paskambinti ar išpildyti svarbų jo prašymą – taip nesąmoningai keršijame už tai, kas mus erzina. Taigi, jei pastebite, kad, šiaip būdama dėmesinga ir kruopšti, vis dažniau pamirštate ką nors, kas susiję su partneriu, pagalvokite: gal už to slypi neišsakytos nuoskaudos? Kartais tiesiog trūksta drąsos pradėti atvirą pokalbį, tačiau – būtina.
6. Rimtai nevertiname partnerio ir nepasitikime juo
Kokią vietą jis užima jūsų gyvenime? Po vaikų ir darbo? Jūs, aišku, galite viską pateisinti: vaikai svarbiausia, o karjera nelaukia. Bet vaikai auga, karjeros galimybės keičiasi, o partneriai, kurie nesijaučia vertinami, iš tokių santykių dažnai pasitraukia. Niekas nenori būti kažkieno prioritetų sąrašo gale.
Kiekvieną mūsų užgriūna bėdos, ir jei tai atsitiko vyrui, kuris jums visą laiką buvo atrama, jaučiatės sutrikusi. Galbūt jį atleido iš darbo, ir jis ilgai neranda naujo. Kai gyvenimas atrodo juodas, sunku demonstruoti net apsimestinį optimizmą, o jei sunkus periodas užsitęsia, imate nebetikėti, kad jūsų žmogus atsities ir viskas bus gerai. Vis tik labai svarbu tikėti, kad bėdos pasibaigs. Jūsų parama ir tikėjimas, kad viskas bus gerai, ne tik palengvins jo būseną, bet ir suteiks impulsą rasti jėgų ir veikti.
7. Nebetikime santykių perspektyva
Priežasčių daug – pradedant charakterių skirtumais, baigiant kurio nors neištikimybe. Jei nuleisite rankas, prarasite galimybę sustiprinti ryšį su žmogumi, kuris jums brangus. Jūs ilgai kūrėte ir puoselėjote santykius, tad neleiskite, kad viskas sugriūtų. Beviltiškumo jausmą kartais sukelia įsitikinimai, kad: „jei dabar blogai, bus tik blogiau“, ar „gyvenimas turi būti nuostabus, o jei toks nėra, geriau skirtis“. Vykite tokias mintis – tada bus lengviau susikoncentruoti į tai, kas jūsų santykiuose gera, o ne į tai, kas negatyvu.