Situacija pažįstama daugeliui moterų: kol vaikai maži, jūs rūpinatės, kad jie būtų sveiki ir laimingi, ruošiate maistą, žaidžiate su jais. Būdama motinystės atostogose suprantate, jog normalu rūpintis ir namų tvarkymu, ir maisto gaminimu. Juk vyras darbe irgi nesiilsi. Norėdama turėti bent jau jaukius savaitgalius kartu su visa šeima, visą savaitę sukatės kaip voverė rate.
Tačiau laikas bėga, vaikai paauga, jūs grįžtate į darbą, bet visa buitis ir toliau gula ant jūsų pečių. Kartais jaunos ir jėgų kupinos moterys net nepastebi, kad laiko keturias namų kertes.
Kai gimsta mažylis ar tenka rūpintis senstančių tėvų slauga, paaiškėja, kad nei vyras, nei paaugliai vaikai nemoka paprastų buities darbų.
Vieną dieną ateina „praregėjimas“ – dažniausiai tada, kai šeimoje kas nors pasikeičia – gimsta dar vienas mažylis ar tenka rūpintis senstančių tėvų slauga.
Tada paaiškėja, kad nei vyras, nei paaugliai vaikai nemoka įjungti skalbyklės, nežino, kur laikomi miltai ir druska, ir negeba net pasigaminti paprastų pietų. Ir kaip senais gerais laikais tikisi, kad viskuo pasirūpinti privalo mama. Ir labai nustemba ar pasipiktina, kai jų paprašoma pagalbos. Jie yra įsitikinę, kad tai savaime suprantama mamos pareiga. Kyla konfliktų dėl, rodos, paprasčiausių buities darbų.
Tačiau nereikia kaltinti nesupratingo vyro ar tingių vaikų. Dažnai būtent pačios moterys sukuria tokias situacijas. Namiškiams, žinoma, prie jų prisitaikyti lengva ir patogu.
Taigi, tipinės moterų klaidos, dėl kurių artimieji nevertina jų triūso:
1. „Aš galiu geriau“. Tai tipiškas daugelio moterų įsitikinimas, nesvarbu, ar maudant kūdikį, ar serviruojant stalą. Vyrui ir vaikams paprastai paliekamos tik pagalbininkų rolės. Laikui bėgant jie susitaiko su mintimi, kad mama viską geba geriau, ir net nebando stengtis.
Paprastai maži vaikai nori pagelbėti gaminti maistą, bet skubančios mamos nutaria, kad neverta gaišti laiko ir leisti mažiesiems apversti visą virtuvę. Dažna pritrūksta kantrybės stebėti nevėkšliškas jų pastangas, griebia iš jų rankų indus ir produktus ir viską padaro pačios. Pastebėjusios, kad vyro pagalba irgi ne tokia, kaip jos įsivaizduoja, dažnai ima priekaištauti sutuoktiniui, kad jis nemoka buities darbų. Natūralu, kad tokia visažinanti mama paliekama viena toje erdvėje, kur ji tobula, o visi kiti – nevykėliai.
Todėl leiskite vyrui ir vaikams mokytis, girkite jų pastangas ir vieną dieną turėsite puikius pagalbininkus. Bet tam reikia šiek tiek kantrybės.
2. Visų gaila. Stiprų motinišką instinktą turinčios moterys negali įsivaizduoti gyvenimo, kuriame nėra vertų užuojautos ir gailesčio. Jos gaili po pamokų pavargusių vaikų ir iš darbo grįžusio vyro, todėl imasi visų darbų pačios. Taip jos jaučiasi reikalingos ir darančios gera. Daugelis tokių moterų net iki gilios senatvės tūpčioja apie vyrą, vaikus, vėliau – anūkus.
Jei jų artimieji nėra itin jautrūs ir empatiški, tikėtina, kad nė nesusimąsto, kad ir mama gali būti liūdna ar pavargusi. Juk ji to niekada nesako! Problema kyla tada, kai tokią moterį ištinka rimtos sveikatos bėdos ir jai prireikia artimųjų pagalbos. Jie ne tik nesistengia pagelbėti, bet nekantriai laukia, kada gi ji pasveiks ir galės tęsti savo tarnavimą toliau.
Kad nepatektumėte į tokią situaciją būtinai turėkite savo pomėgių ir poreikių. Neslėpkite nuo artimųjų, kad prastai jaučiatės ar esate pavargusi. Ir nesistenkite būti geriausia! Galbūt ir tapsite geriausia tarnaite, bet vyrui reikia žmonos, o vaikams mamos. Todėl nesistebėkite, kad jei elgiatės kaip tarnaitė, tai ir kiti jus taip vertina.
3. Nuolatos pamokslauja. Niekas taip neįkyri, kaip nuolatiniai pamokymai. Yra moterų, kurios nesustodamos dalija patarimus ir nurodymus. Tai vyras ne taip raiko duoną ar rišasi ne tą kaklaraištį, tai vaikai nemoka susitvarkyti žaislų ar tinkamai paserviruoti stalo. Tokiu elgesiu pasiekiamas priešingas rezultatas. Žmonės, kurie nuolatos kritikuojami, liaujasi ne tik stengtis, bet praranda bet kokį norą ko nors imtis. Juk vis tiek bus blogai!
Jei norite, kad vyras ir vaikai vertintų jūsų pastangas, pirmiausia vertinkite tai, ką daro jie. Tik patys pabandę žmonės gali suprasti, kokie nelengvi tie iš pirmo žvilgsnio paprasti buities darbai, ir tik girdėdami paskatinimus ir pagyrimus jie gali norėti jų imtis. Pakeltas tonas, žeminančios replikos ar nuolatiniai skundai yra menka paskata talkinti. Ir – priešingai, nuoširdi padėka – net už smulkmenas – įpareigoja pagelbėti dažniau.