Rašytojo Petro CVIRKOS (1909–1947) biografiją mokame kone atmintinai, bet apie jį kaip politiką girdėjome nedaug. Dažnas nustemba sužinoję, kad 1940-ųjų vasarą draugas Cvirka buvo marionetinio Liaudies Seimo sekretorius ir prezidiumo narys, kad sakė padėkos kalbą Raudonajai armijai. „Tegyvuoja tautų išlaisvintojas, visų pasaulio dirbančiųjų širdis ir protas – draugas Stalinas“, – iš to Seimo tribūnos rėžė sovietų deputatas Cvirka. „Lietuvos liaudies“ vardu jis parengė padėkos telegramą „ištikimam didžiojo Stalino kovos draugui, galingiausios Sovietų Sąjungos vyriausybės vadovui Viačeslavui Molotovui“.
Komunistas Petras Cvirka pasirašė keturias Liaudies Seimo deklaracijas, įtvirtinančias sovietų valdžią Lietuvoje ir prašančias priimti šalį į SSRS. Tik mes apie tai nežinome. Iš kultūrinės atminties „rašytojo bolševiko“, kaip jį vadino partijos draugai, įvaizdis buvo ištrintas dar destalinizacijos laikais, mokyklų programose liko tik „Cukriniai avinėliai“. Tad koks gi buvo tas pradingęs Petras Cvirka?