Dizainerė Jurgita Januškevičiūtė jau gyvena Kalėdų laukimu: namai papuošti Advento vainiku, o podėlyje bręsta prieš keletą dienų iškeptas tradicinis džiovintų vaisių ir cukatų pyragas.
Jurgita negaili laiko ir pastangų, kad Kalėdų laikotarpis būtų stebuklingas. Turi tradicijų, kurias su džiaugsmu puoselėja daug metų.
„Man šios šventės neįvyktų be Advento vainiko, – pasakoja. – Kasmet jį pinu vis kitokį, kartais – iš sausų puošmenų, kartais – žalią. Šiemet iš sodybos parsivežiau eglių, pušų, kadagių šakų – iš jų nupyniau didžiulį, kvepiantį vainiką. Man labai graži tradicija kiekvieną Advento savaitę uždegti po žvakę. Artėjant Kalėdoms šviesos ir džiaugsmo namuose būna vis daugiau.“
Dizainerė prisipažįsta, kad toms šventėms jai patinka gausiai puošti namus. „Šiuo metų laiku už lango – tamsu, todėl norisi, kad namuose būtų daug švieselių, blizgesio. Kaupiu puošmenų kolekciją – norisi kartą permetus ją išsitraukti“, – Jurgita juokiasi, kad artimi žmonės, draugai tikisi, kad jos namai bus dekoruoti ypatingai – stengiasi ir dėl jų, nes žino, kad suteiks džiaugsmo.
„Man Kalėdos – tai ir dovanos, kurias aš gaminu pati, – atskleidžia. – Šiemet įjunkau į muilų gamybą – visi mano draugai jų gaus. Sodyboje laikau bičių, todėl turiu vaško. Nusprendžiau jį lydyti ir padaryti žvakių – dovanosiu ir jų.“
Jurgita vardija, kad jos brangiausieji per Kalėdas gaus ir pačios išsukto medaus, vasarą sodyboje surinktų žolynų arbatų, jos gaminto obuolių sūrio, nuostabių miniatiūrinių keramikos dirbinių.
„Tai – mielos smulkmenos, kurios neįpareigoja, neapkrauna namų, bet parodo, kad apie tą žmogų galvoji, jis tau yra svarbus, – pasakoja. – Man Kalėdos ir yra mažų dovanėlių, kurias pats pagamini, laikas. Tai – vertybė, kurios anksčiau nepastebėdavome. Šis, pasauliui sudėtingas laikotarpis, atvėrė paprastas tiesas, kas iš tiesų yra svarbu.“
Šeimos Kalėdos – būtinai su šiuo pyragu
Panirusi į malonius prieššventinius rūpesčius Jurgita niekada nepamiršta dar vienos savo tradicijos – iškepti džiovintų vaisių ir cukatų pyragą, kurį reikia kuo ilgiau brandinti. Ji susiranda seną užrašų knygutę, kurioje tą receptą užsirašė prieš daug metų, perka visokių džiovintų vaisių, riešutų ir skiria laiko ypatingo, tik kartą per metus kepamo, pyrago gaminimui.
Prieš keletą dienų ji iškepė šioms Kalėdoms skirtą pyragą. Pernai jį pradėjo brandinti iki švenčių likus maždaug dviem mėnesiams. Prisimena, kad buvęs ypatingai sodraus skonio, minkštas, purus.
Pagal šį receptą pyragą kepa ir Jurgitos sesuo. O per Kalėdas artimieji ragauja abiejų ir vertina, kuris gardesnis.
„Be šito pyrago mūsų šeimos Kalėdų nebūna. Privalau spėti jį iškepti. Kartais susivėlinu ir tai darau iki švenčių likus tik porai savaičių, – pasakoja. – Tačiau kuo anksčiau pagamini, tuo jis būna aromatingesnis.“
Brandinto kalėdinio pyrago receptas
Reikės:
1,5 kg mėgstamų džiovintų vaisių ir riešutų. Jurgita naudoja džiovintas slyvas, datules, razinas, džiovintus abrikosus, imbierų cukatas, lazdynų riešutus, migdolus, žemės riešutus.
Cukatoms reikės:
- 1 didelio arba 2 mažų apelsinų
- 1 šaukšto rudojo cukraus (tinka ir baltasis)
- 1 šaukšto sviesto
- 1 šaukšto sezamų sėklų
- ⅓ šaukštelio cinamono
- šiek tiek vanilinio cukraus ar vanilės ekstrakto
Tešlai:
- 250 g kambario temperatūros sviesto
- 200 g rudojo cukraus
- 4 kiaušinių
- 1 šaukštelio bet kokio raudono sirupo – Jurgita panaudojo likusį nuo vyšnių uogienės
- 1 šaukštelio bet kokio džemo ar tirštos uogienės, geriau raudonos
- 1 pakelio kepimo miltelių
- 1 šaukštelio cinamono
- 100–150 ml brendžio
- 250 g miltų
- sviesto kepimo formai ištepti
- džiūvėsių, sezamų ar burnočių sėklų – formai pabarstyti
- saulėgrąžų, sezamų sėklų – pyrago viršui apiberti
Džiovintus vaisius Jurgita smulkiai supjausto, pasmulkina ir riešutus.
Ruošia cukatas: pirmiausia apelsiną nupliko verdančiu vandeniu, nusausina. Oranžinį žievės sluoksnį nuskuta ir supjausto plonyčiais šiaudeliais. Juos suberia į dubenėlį, užpila verdančiu vandeniu ir palieka 2 minutėms. „Kad ištrauktų kartumą“, – paaiškina.
Keptuvėje kaitina cukrų. Baltasis išsilydo, rudasis – ne. Supila išspaustas apelsinų sultis, deda sviestą, suberia nusunktas žieveles. Maišydama kepa, kol skystis susigeria, apibarsto sezamų sėklomis, cinamonu, vanile, išmaišo ir palieka atvėsti.
Metas maišyti tešlą. Sviestą ir cukrų mediniu šaukštu išsuka iki purios masės. Įmuša kiaušinius, išmaišo, pila sirupo, deda džemo, suberia kepimo miltelius ir cinamoną, įpila šlakelį brendžio, gerai išmaišo, įsijoja miltus, dar kartą gerai išmaišo. „Tešlos nedaug, bet jos ir reikia tik džiovintiems vaisiams apvolioti“, – aiškina.
Į paruoštą tešlą po truputį suberia smulkintus vaisius bei riešutus ir cukatas, labai gerai išmaišo iš pradžių šaukštu, paskui – rankomis.
Kepimo indą ištepa sviestu, pabarsto burnočių sėklomis. Į jį sukrečia pyrago masę, šaukštu paspaudžia, palygina. Viršų apibarsto saulėgrąžomis, sezamais ir šauna į 150 laipsnių kaitros orkaitę. Pyragas kepa 2,5–3 valandas – priklauso nuo kepimo formos dydžio ir gylio.
Iškepusį pyragą Jurgita atvėsina, išima iš formos, įvynioja į kepimo popierių, paskui į foliją. Savaitei padeda tamsoje. Po savaitės pyrago viršų apšlaksto šaukštu brendžio ir vėl suvynioja. Taip iki pat Kalėdų – kartą per savaitę šlaksto ar patepa šaukštu brendžio. Ant šventinio stalo patiekia papuoštą džiovintais vaisiais, uogomis.
