Dizainerės R.Kepalaitės apatinių kolekcija 30-metėms: kaip keičiasi moterų kūnas ir požiūris į jį?

Rūta, kaip gimė kolekcijos idėja?

Kolekcijos idėja aplankė gana spontaniškai. Artėjant 30-ajam gimtadieniui galvoje sukosi klausimas: kada yra tinkamas laikas teigiamai vertinti savo kūną ir pradėti džiaugtis juo?

Šis klausimas vis dažniau mane lydėjo, o po vieno pokalbio su drauge, kuri paskatino „rūpintis savo raukšlėmis ir išvaizda“, supratau, kad ne tik aš, bet ir mano aplinkoje esančios moterys artėjant 30-mečiui vis dažniau susimąsto apie savo kūną ir pradeda juo labiau rūpintis.

Paklausiau savęs, kodėl ta ketvirta dešimtis tokia simboliška ir priverčianti susimąstyti? Kodėl, kai tau 30-imt, „turi“ pradėti „tvarkyti“ save, savo išvaizdą, vaikytis tam tikrus visuomenės primetamus standartus. Juk iš tikrųjų tuos standartus susikuriame sau pačios ir įpareigojame save, kad turi būti taip ir ne kitaip?

Nusprendžiau, kad visi šie išgyvenimai ir klausimai sulaukus 30-ties gali tapti kolekcijos „Womanhood“ (liet. „moteriškumas“) idėja ir atspirties tašku, kuriame kvestionuojama, ką reiškia moteriai peržengti 30-ies metų ribą.

Šiemet jums pačiai suėjo 30-imt metų. Kaip pati priėmėte šiuos skaičius? Kokios mintys aplankė?

Nepasakyčiau, kad būtent ties 30-imt įvyko didysis pokytis, manau, kad visas dešimtmetis link to buvo labai prasmingas ir pilnas savęs ieškojimų, gilinimosi į save. Tačiau neneigsiu, kad šis gražus skaičius privertė susimąstyti. Būdama jauna, nori būti vyresnė, būdama vyresnė nostalgiškai prisimeni jaunystę.

Ir čia man asmeniškai svarbiausia yra kūno ir dvasios stiprybė, kurią sukaupiame per gyvenimą. Šią stiprybę kolekcijoje aš išreiškiu per gyvūnų raštus. Juk tai galios, išskirtinumo, seksualumo simbolis. Pasakojantis apie gaivališkos žmogaus prigimties dalį. Moteris, dėvėdama drabužius, išmargintus šiuo raštu gali jaustis labiau pasitikinti savimi. Atrodo, tai tarsi antra oda – nevaldoma, laukinė, leidžianti nepamiršti savosios prigimties, o svarbiausia padedanti pasitikėti savimi.

Kaip manote, su kokiais pokyčiais dažniausiai susiduria 30-metės?

Ir fiziniais ir psichologiniais. Manau, kad 30-ties metų moteris yra brandesnė, labiau suvokia apie savo norus. Tačiau čia koją gali pakišti visuomenės diktuojami standartai ir stereotipai. Todėl, ar ji priims save ar ne, priklauso nuo moters brandos ir savęs pažinimo.

Tikiu, kad visos moterys labiau susirūpina savo išvaizda, pamačiusios didesnius pokyčius, kurie neįvyksta per naktį. Todėl svarbu suvokti, kad pokytis yra ir bus, o priėmus šiuos faktus, atrasti vidinę ramybę ir harmoniją tarp savęs ir kūno.

Stereotipinis mąstymas, kad 30-ties metų moteris jau privalo turėti šeimą ir vaikų vis dar gajus, tačiau realybė kitokia. Kokia jūsų nuomonė apie šį stereotipą? 

Šis stereotipas tikrai egzistuoja. Mano nuomone, šiuolaikinė moteris yra stipri ir galinti pati spręsti, susidėlioti prioritetus, kurie yra jai svarbiausi. Ar ji pasirinks kurti šeimą, o gal karjerą, tai priklauso tik nuo jos pačios. Svarbiausia, kad tuo pasirinkimu ji būtų tikra. Visa tai ir padės jaustis laiminga, bei nelyginti savęs su visuomenės sukurtais standartais, kurie dažnu atveju yra kraštutiniai ir nebūtinai tinkantys visoms.

Kas buvo sunkiausia ir tuo pačiu lengviausia kuriant kolekciją?

Lengviausia buvo įsijausti į merginų, tapusių kolekcijos veidais, išgyvenimus. Kadangi man pačiai 30-imt, suprantu, ką moterys jaučia sulaukusios šio amžiaus. Visa tai padėjo įsileisti vidinės ramybės, suteikė daugiau pasitikėjimo savimi.

Visgi, sunkiausia buvo pripažinti, kad kūne tikrai vyksta pokyčiai, kurie truputį gąsdina, bet tuo pačiu leidžia suvokti, kad niekas nestovi vietoje. Viską, kas vyksta, yra daug lengviau suvokti, kai esi harmonijoje su savimi ir savo kūnu.

Kaip atradote merginas kolekcijai?

Neneigsiu, šį kartą surinkti merginas buvo sudėtingiau. Susidūriau su problema, kad šio amžiaus moterys yra atsargesnės. Dalis mano draugių jau turi vaikus, kitos turi statusą, kuris „neleidžia“ eksperimentuoti, dalis bijojo rodyti savo kūną.

Labai džiaugiuosi, kad kolekcijos merginos, kurios sutiko dalyvauti fotosesijoje, yra drąsios ir su džiaugsmu sutiko pasiduoti šiai avantiūrai, kuri padėjo sustiprinti jų pasitikėjimą savimi.

Apie ką šių merginų istorijos?

Kurdama kolekciją „Womanhood“ merginoms uždaviau tris klausimus, kurie atsakė į tam tikrus man pačiai kilusius klausimus. Būtent atsakymai į šiuos klausimus tapo atspirties tašku ir padėjo kurti kolekciją.

Klausimai:

• Ar sulaukus trisdešimties pasikeitė jūsų supratimas apie savo kūną, išvaizdą? 
• Jūsų nuomone, ar gyvūnų raštai gali suteikti pasitikėjimo savimi? Ar suteikia pasitikėjimo Jums? 
• Ar pastebite savo kūno netobulumus, kuriuos priimate kaip savo išskirtinumą? 

DEIMANTĖ

1. Nors dėl savo išvaizdos didelio nepasitikėjimo niekada nejaučiau, tačiau link 30-ties, supratimas išties pasikeitė ne tik savo, bet ir kitų atžvilgiu. Kiekvienas ėmė atrodyti gražesnis būtent dėl savo individualių bruožų, tapo gražesnė įvairovė, tiesiog unikalus ir sveikas kūnas, o ne kažkoks vienas standartas. Be abejonės, sulaukusi 30-ties ne tik brandesnis supratimas, bet ir platesnės galimybės paskatino labiau rūpintis savo kūnu ir išvaizda.

2. Manau, tinkamai panaudoti gyvūnų raštai tikrai gali pridėti pasitikėjimo. Juk jie – gamtos atspindys, o gamta visada žmogų įkvepia ir skatina  teigiamas emocijas. Gyvūnų raštai yra nepavaldūs laikui, jie gali suteikti tiek prabangos, tiek žaismingumo. Išties, turima leopardo rašto delninė – lyg slaptas koziris pagyvinti šaltuoju metų laiku dažnai tamsų, monochrominį garderobą bei taip suteikti išskirtinumo ir pasitikėjimo.

3. Kiekvienas žmogus turi kokių nors netobulumų, tačiau būtent išskirtinumais juos ir reikėtų vadinti, nes tai daro mus unikalius, savitus ir tuo įdomesnius. Turiu daug apgamų ir jų išsidėstymas man savotiškai gražus, tačiau tuo pačiu primena, kaip svarbu rūpintis savo oda ir ją saugoti.

SIMONA

1. Man 30-imt sukaks lapkričio 20 dieną, bet nemanau, kad tai ką nors keičia. Pokyčiai nenutinka pernakt. Visas artėjimas link šio užburto skaičiaus yra gilinimosi į save ir savo poreikius laikas. Tada supranti, ką tau reiškia kūnas, bandai jo klausytis, nespausti, suprasti. Išvaizda man dabar tėra geros savijautos atspindys. Vidinė harmonija, manifestuojasi išorėje.

2. Bandant pažinti save ir pajusti santykį su savo išvaizda, kiekviena moteris atranda, kad tam tikri drabužiai arba aksesuarai priverčia ją pasijausti geriau negu kiti. Manau, kad gyvūnų raštai dėl savo asociacijos su seksualumu, gali suteikti pasitikėjimo savimi toms moterims, kurios tą raštą taip ir interpretuoja.

3. Netobulumus priimu tada, kai viduje jaučiuosi gerai. Mano figūra per pastarąjį dešimtmetį keitėsi, tad tai irgi buvo procesas. Kai žinau, kad stengiuosi dėl kūno – sveikai maitinuosi, miegu, judu – tada jis man ir patinka.

EVELINA

1. Maždaug 28-erių pajutau, kad keičiasi savęs, savo kūno bei išvaizdos vertinimas, supratimas. Artėjant 30-mečiui aiškiau juntamas identitetas. Per suvokimą, kad netgi netobula – yra tobula. Jeigu netobulumas apskritai egzistuoja. Tačiau įdomu tai, kad nepaisant šių minčių, galiu patvirtinti, kad su 30-uoju gimtadieniu kūno kremų ar aliejų vonios lentynose atsirado daugiau.

2. Išoriniai veiksniai pasitikėjimo gali suteikti tik trumpu periodu. Pasitikėjimas turėtų ateiti iš pačios savęs.

3. Teko patirti periodą, kai maniau jog būdama natūraliai liekna, esu per liekna. Ilgainiui supratimas apie grožį savo kūne kito.

VAIVA

1. Nepasakyčiau, kad būtent su 30-uoju gimtadienių įvyko koks nors stebuklingas „click'as“. Visą dešimtmetį vyko įdomūs savęs ieškojimai, išjudindavę klausimus apie savo kūno suvokimą ir priėmimą. Fonas tam irgi buvo dėkingas – tiek mane supančių moterų istorijose, tiek idėjose, kuriomis dalinosi man įdomūs žinomi žmonės, kūno ir išvaizdos tematika vis išplaukdavo į paviršių. Panašu, kad šiai dienai mano galvoje vis mažiau iš anksto susidėlioto standarto „kaip turėčiau atrodyti“ ir daugiau klausymosi ir kalbėjimosi su savimi – ko norėčiau, kaip norėčiau ir ar tai – tikrai mano. Rūpesčio savimi atsirado gerokai daugiau.

2. Nuo 0 procentų iki 100 procentų. Žinau, kad atsakymas labai abstraktus, bet taip yra. Pasitikėjimo savimi vienai moteriai gali suteikti gyvūnų raštai, kitai – raudonas lūpdažis, trečiai – aukštakulniai, o dar kitai – kvepalai, kuriuos ji naudoja tik ypatingomis progomis. Aš save priskirčiau prie tų moterų, kurioms veikia kvepalai, o ne raštai.

3. Ir paskutinis klausimas liks neatsakytas – netobulumų turiu, bet ar juos priimu kaip savo išskirtinumą? Nemanau. Galbūt dar neradau priėjimo prie jų iš kitos pusės.

SANDRA

1. Nepasikeitė niekas, nes kūnu ir išvaizda rūpinuosi jau nuo dvidešimties. Dabar džiaugiuosi, kad pradėjau anksčiau tai daryti.

2. Gyvūnų raštai yra slidi riba tarp skoninga ir neskoninga, tuo pačiu metu jie jau yra tapę klasika. Gyvūnų raštais aš grožiuosi ir naudoju elementus interjere, bet sunkiai įsivaizduoju save vilkint gyvūnų rašto drabužį. Kai kuriems žmonėms tai tinka tobulai pagal asmenybę ir stilių, bet ne man.

3.Vienintelis netobulumas, kuris mane tikrai erzina ir yra sunkiai pakeičiamas, yra iškrypę pėdų kaulai. Genetika, prieš kurią nepakovosi. Net beveik prieš 10 metų atlikta operacija pėdų nepadarė nei tobulų, nei arti to, o visa kita plius minus tobula, nes atlieka savo darbą ir kol kas skųstis negaliu. Gal kai bus 60 metų, tada sakysiu kitaip!

Rūtos Kepalaitės apatinių drabužių kolekcijos „Womanhood“ kūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.