Dominykas Kubilius vos tramdė emocijas – lietuviškai nesimokantiems rusakalbiams rėžė be užuolankų
„Aš esu Vakarų pasaulio, ne 15-os sovietinių valstybių, ne rusų pasaulio dalis. Rusija yra imperialistinė šalis, grobianti kitas šalis. Kodėl aš turiu mokėti rusų kalbą, kad suprasčiau propagandą? Aš jos išvis nenoriu akyse matyti“, – taip sunkiai tramdydamas emocijas rėžė televizijos laidų prodiuseris, visuomenininkas Dominykas Kubilius.
Pirma naujo LNK sezono naujiena tapusi laida „Už ar prieš“ – itin karšta, rašoma televizijos pranešime spaudai.
„Ar rusų kalba Lietuvoje tampa grėsme, ar tai išpūstas burbulas?“ – klausė daugeliui staigmena tapęs vedėjų duetas, kurį sudaro ilgametė televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė ir tinklaraštininkas bei nuomonės formuotojas Paul de Miko.
Viena diskusijos dalyvių pusė teigė, kad Lietuvoje, ypač sostinėje Vilniuje, plintanti rusų kalba yra grėsmė, nes po truputį išstumia lietuvių kalbą. Tuo metu kita pusė, tarp kurių ne vienas Lietuvoje ilgus metus gyvenantis rusakalbis, įsitikinusi, kad jokios grėsmės nėra, priešo kalbą reikia mokėti, tai esą padės atpažinti propagandą, o dėl prastos naujai atvykusių rusakalbių integracijos esame kalti patys.
Tuo įsitikino ir laidos kūrybinė komanda, pasivažinėjusi ir pakalbinusi sostinėje dirbančius pavežėjus.
30-metis vyras iš Kirgizijos Lietuvoje gyvena ir dirba beveik metus, tačiau lietuvių kalbos nemoka, ir nė neketina mokytis, nes anot jo, visi ir taip kalba rusiškai, o lietuvių kalba velniškai sunki.
„Kai neturi su kuo kalbėtis, ir progreso nėra.“
Kitas vairuotojas, atvykęs iš Ukrainos, Lietuvoje skaičiuoja jau dvejus metus. Anot jo, mokytis lietuviškai nėra jokio reikalo, juolab, kad ir motyvacijos nėra, nes likti čia ilgam jis neplanuoja.
„Išmokau susikalbėti parduotuvėje tik dėl to, kad aiškinti, jog nemoku lietuviškai, ir kalbu rusiškai užtrunka per ilgai. Bet sąmoningai nesimokau lietuvių kalbos. O kam, jei visi aplink kalba rusiškai?“ – pasakojo vyras.
„Už ar prieš“ – ketvirtadienio vakarą, 20 val. per LNK.