Miesto apsuptose Varšuvos evangelikų reformatų kapinėse galima sutikti gerbėjų, ieškančių Annos GERMAN, pagal vyrą – TUCHOLSKOS (1936–1982), poilsio vietos. Pirmoji už geležinės uždangos prasimušusi dieviško balso lenkų dainininkė iki šiol prisimenama.
Be vardo ir pavardės, visiškai kuklią plokštę puošia tik 23-iosios psalmės eilutė „Viešpats yra mano Ganytojas“ ir natos. Viena didžiausių praėjusio amžiaus katalikiškos šalies žvaigždžių priklausė Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai. Ir buvo gimusi Pietų Uzbekistane.
Į tuometinę Uzbekiją iš derlingosios Kubanės buvo ištremta jos šeima –vokiečiai, tiksliau – olandai menonitai, dar XVIII amžiuje imperatorienės Jekaterinos II kvietimu atsikėlę į Rusijos imperiją. Mergytė buvo vos dvejų, kai tėvą, buhalterį ir pastoriaus sūnų, NKVD apkaltino šnipinėjimu ir nuteisė dešimt metų kalėti be teisės susirašinėti – jam tai reiškė sušaudymą. Senelis mirė Urgenčo kalėjime. Dėdės ir tetos – sušaudyti, žuvo lageriuose.
Nežinia kaip išgyvenusias šeimos moteris: Anną, jos motiną Irmą Martens (pagal vyrą – Hörmann, lenkiška maniera – German) ir senelę – istorija blaškė tais pačiais iš mūsų tremtinių pasakojimų pažįstamais kančių keliais: Sibiras, Taškentas, Kirgizija, Kazachija.