Pirmadienio vakarą saulei kaitaliojantis su lietumi, viename sostinės Senamiesčio skersgatvyje skambėjo šūkiai apie laisvę, drąsą ir atsakomybę. Tokiu būdu – trumpu performansu – publikai pristatyta bendra dizainerio Giedriaus Paulausko ir prekės ženklo „Pando“ kolekcija „Ikaras“. Pasveikinti kūrybinio tandemo – G.Paulausko ir vieno iš „Pando“ įkūrėjų Mariaus Bieliausko – susirinko gausus bičiulių ir kūrybos gerbėjų būrys.
Prie sostinės Senamiestyje įsikūrusios specializuotos vyriškų drabužių ir aksesuarų parduotuvės „Rugged&Raw“ svečius pasitiko kariškos palapinės, čia pat parduotuvės viduje visi galėjo nedelsdami apžiūrėti (ir pasimatuoti) naujosios kolekcijos „Ikaras“ drabužius – bomberius, džemperius, marškinėlius, džinsus.
G.Paulauską bei M.Bieliauską sveikino ir kapsulinės kolekcijos rūbus smalsiai apžiūrinėjo atlikėja Jurga Šeduikytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, aksesuarų dizainerė Erika Paulauskė, komunikacijos specialistai Olga ir Gediminas Malaškevičiai, dizainerė Gabrielė Januškevičiūtė, komunikacijos specialistas Aurimas Kamantauskas, žurnalistai Laisvė ir Vytaras Radzevičiai ir daugelis kitų.
Naujuoju savo vyro kūrybiniu projektu džiaugėsi į pristatymą su vaikais užsukusi G.Paulausko žmona Aistė Krasuckaitė, vėliau prisipažinusi, šįsyk, priešingai nei anksčiau, į kūrybinį procesą nesikišusi, tačiau mielai vilkėsianti vieną ar kitą naujosios kolekcijos rūbą.
Susirinkus svečiams, nepaisant pasipylusio lietaus, prasidėjo mini performansas – į skersgatvį įsiveržė triukšmingas šūkius apie laisvę ir jos pamokas, drąsą nieko nebijoti ir atsakomybę skandavęs vaikinų būrys.
Centriniu jo herojumi tapo aktorius Arnas Fedaravičius, įkūnijęs Ikarą ir tapęs šios kapsulinės kolekcijos veidu. Be jo performanse taip pat dalyvavo Dainius Jankauskas, Emilis Pavilionis, Aidas Barkauskas, Paulius Markevičius, Dominykas Giedrius Gricius, Vilius Jasiukevičius.
Keliolika minučių trukęs veiksmas buvo pasveikintas publikos plojimais, po kurių vieni sugužėjo į parduotuvę, kiti liko po lietsargiais bendrauti lauke.
Pasak G.Paulausko ir M.Bieliausko, ilgai brandinta, nuosekliai kurta ir ką tik pristatyta kolekcija – tai odė laisvei ir vyriškumui. Visi kolekcijos elementai – marškinėliai, džemperiai, bomberis, džinsai – sudaro kapsulę. Šio rūbų rinkinio visai pakanka, kad vyras atrodytų nepriekaištingai, pasitikėtų savimi.
Tamsių tonų drabužiai nėra puošnūs, nešviečia įkyriu naujumu – jie išskirtinai tamsių tonų, patogių siluetų, kruopščiai apgalvoti ir pasakojantys istorijas, o vizualiniu visos kolekcijos simboliu tapo sparnas.
Kaip po pristatymo pasakojo G.Paulauskas, centrinis šios kolekcijos rūbas neabejotinai yra bomberis – šis turtingą istoriją turintis savo kilme lakūnams skirtas rūbas yra drabužių rinkinio ašis.
Paklaustas, ar „Ikaro“ kolekcijos drabužius iš savo vyrų ar vaikinų spintų galėtų skolintis ir merginos, dizaineris juokėsi tuo net neabejojantis. „Moterys puikiai gali nešioti ir džinsus, ir marškinėlius, ir bomberius,“ – modamas ranka link kieme stoviniuojančios bomberį jau vilkinčios merginos sakė dizaineris, prisipažinęs, jog po kolekcijos pristatymo jį užliejo ir palengvėjimo, ir laisvės, ir atsakomybės banga.
Kaip teigė G.Paulauskas, vystant kolekcijos kūrybinę idėją jam buvo itin svarbus mitas apie Ikarą, kuriam buvo lemta žūti, pavojingai artimos saulės spinduliams ištirpdžius jo tėvo Dedalo iš vaško ir plunksnų sutvertus sparnus. Pernelyg aukštas skrydis neišvengiamai baigiasi kryčiu – taip dažniausiai suvokiame Ikaro legendą.
Pasak jo, toks fatališkas perskaitymas suprantamas: žmonijos istorijoje greta heroizmo šlovinimo tvirtai įsišaknijo ir utopinių siekių baimė. Ji pasireiškia kaip nuolat pasikartojantis įspėjimas nekilti per aukštai, nenorėti per daug, nepasitikėti savimi be saiko.
Galima spėlioti, kad Ikaras būtų likęs gyvas, jei būtų pasirinkęs tinkamą, saugų skrydžio aukštį. Tačiau nepamirškime, kad jo legenda – pirmiausia išsilaisvinimo, ištrūkimo iš kalėjimo istorija. Galbūt būtent tos liepsnos yra aukščiausias laisvės ir aistros skrydžio taškas, daug vertingesnis už lygų ir saugų sklandymą neutraliame aukštyje.
Tačiau šio mito nebūtina suvokti paraidžiui – tam, kad kasdieniame gyvenime būtų daugiau vietos heroizmui, nereikia atkartoti dramatiško antikos mito scenarijaus. Tereikia pabandyti suvokti Ikaro legendą ne kaip pamokančią beatodairiškumo, neatsargumo ir puikybės alegoriją, bet kaip odę begaliniam, nesuvaržomam, žemei nepriklausančiam laisvės troškimui.
