Duonos magija
Nuo seno žmonės duonai priskyrė ypatingų, kone magiškų galių. Ji buvo itin gerbiama, garbinama. Tad neatsitiktinai senovės lietuviai šventė ir Duonos dieną, kuri, atėjus krikščionybei, buvo sutapatinta su Šv. Agotos vardinėmis, kurios švenčiamos vasario 5 dieną.
Anot liaudies išminties, duona simbolizuoja stiprybę, protą, susivaldymą, ištikimybę, gerumą, nuolankumą. Ir, žinoma, pirmiausia, svarbiausią kasdienį maistą. Todėl ji tiek apdainuota, tiek stebuklingų galių jai priskiriama. Duona tai – gyvenimo simbolis, liudijantis gerovę, laimę, vaisingumą.
Duona tai – gyvenimo simbolis, liudijantis gerovę, laimę, vaisingumą.
Visas duonos kelias nuo javo bėrimo dirvon iki kepalo ant stalo padėjimo primena žmogaus gyvenimo, jo dvasinio tobulėjimo kelią, todėl duona mums tokia sava. Apie ją ne tik liaudies kūryboje kalbama taip, lyg ji būtų pusiau žmogus. Ji – savotiška tarpininkė tarp dviejų pasaulių, padedanti žmonėms palaikyti ryšį su protėvių vėlėmis. Juk pasėtas grūdas pirmiausia turi numirti, kad ankstų pavasarį vėl atgytų, iš jo išaugtų daigelis, kuris subrandintų sėklas, o vėliau jau duonos pavidalu pasiektų mūsų stalą. Todėl anksčiau buvo manoma, kad rugio daigas atneša žinią iš mirusiųjų pasaulio. Su tuo susiję ir daugelis Kūčių burtų bei papročių, pavyzdžiui, palikti pernakt lėkštelę su duona ateisiančioms pasivaišinti artimųjų vėlėms.
Štai keletas papročių, kurių kartais laikomasi ir šiomis dienomis, nes žmogui svarbu kuo nors tikėti ir pasitikėti, tai padeda rasti dvasios ramybę, kuri leidžia įveikti kasdienius sunkumus.
- Senovėje, kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, kuriai atstovavo lietuvių garbinta ugnies deivė Gabija. Tikėta, kad duonos kaip auką gavusi ugnis nurims ir nesudegins namų.
- Bažnyčioje jau krikščionybės laikais pašventinta duona taip pat turėdavo gelbėti nuo gaisro, saugoti nuo ligų, nuo nužiūrėjimo. Namus saugodavo po trobos pamatais pakištas šventintas duonos gabalėlis. O žmonės nuo nužiūrėjimo duonelės nešiodavosi kišenėje.
- Sapnuoti duoną, pasak senųjų išminčių, – irgi visada puikus ženklas, reiškiantis gerovę visą gyvenimą, ypač, jei sapne dalijatės duona su kitais ar ją patys maišote, kepate ir pašaunate į krosnį.
- Nuo stalo nukritusi duona anksčiau laikyta didžiulės nepagarbos ir nelaimės ženklu.
- Pagal lietuvių papročius kiekvienas šviežiai kepamos duonos kepalas buvo pažymimas kryžiaus ženklu. Valgyti kryžiumi paženklintą duoną reiškė priimti palaiminimą.
- Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos gabalėlį, tikėdamos, kad taip apsaugotą sūnų aplenks kulka.
- „Geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu daugybė valgių ant svetimo stalo“, – byloja lietuvių liaudies išmintis.