Edita Mildažytė leidosi į Indiją – astrologo pranašystė ir svarbi misija: „Ne šiaip sau nusigrūdom per liūčių sezoną“

Rugpjūčio gale Edita Mildažytė su mylimuoju Sauliumi Pilinkumi leidosi į Indiją, kurioje filmuodami laidą „Daiktų istorijos“, aplankė Goa, Ševgaoną, Delį ir Varanasį. Ten žinoma moteris leidosi turistams nepalankiu metu – per patį liūčių sezono piką. Tačiau Edita paaiškino, kad toks pasirinkimas buvo gerai apgalvotas ir žymintis neeilinę progą.

„Buvo didelės iškilmės, nes kelionė suplanuota paminėti ypatingas metines – 400 metų kai į Indiją išsikėlė pirmasis lietuvis Andrius Rudamina. Todėl „nusigrūdome“ per liūčių sezoną“, – šyptelėjo ji.

Misionierius Andrius Rudamina į Goa, Indiją atvyko 1625 metų rugpjūčio 22 dieną. Įspūdingoje Goa Se katedroje buvo laikomos šventos Mišios, o kieme atidengtas jam skirtas paminklas, kurį aplankė ir Edita.

„Visa Goa valstija yra katalikiška, nes ilgus metus buvo valdoma portugalų. O Katedros muziejuje, šalia kitų kraštui reikšmingų žmonių, net yra ir A.Rudaminos statulėlė. Turime suprasti, kad tai tikrai neįprasta, juk Indijoje katalikybė nėra populiarinama religija. Jie turi savo vertybes bei gyvenimo būdą, o krikščionybė daugeliui siejasi su kolonializmu. Tačiau katedra tikrai prižiūrima, yra ir vienuolynai“, – Žmonės.lt papasakojo E.Mildažytė.

Edita su komanda vyko ir į Ševgaoną, kuriame ne vienerius metus dirbo jėzuitas Donatas Šlapšys. Mieste dar yra nemažai 2012 metais mirusį vienuolį prisimenančių žmonių, todėl žurnalistei buvo svarbu surinkti jų liudijimus. Nors Indijoje ji lankėsi ramesniu periodu, filmavimuose netrūko veiksmo – moteris pasijuokė, kad ši šalis lyg tikra artistė.

„Indija visada įdomi, ten – kaip visai kitas pasaulis. Ji, visų pirma, man kaip artistė, jei kažką filmuoji atrodo, kad dalyvauji filme, nes ten nieko net statyt nereikia – už nugaros praeina karvė, ožys užlipa ant ožkos, vaikai maudosi baloje, raudonu audiniu galvą apsisukęs šventikas kažką šventina… Kinografiškesnės šalies tikriausiai net neįmanoma sugalvoti“, – teigė pašnekovė.

Po septynerių metų pertraukos į Indiją sugrįžusi E.Mildažytė pastebėjo, kad šalis išlieka labai įvairialypė – viename mieste galima pamatyti ir technologijų pažangą, ir gausybę neraštingų žmonių.

„Indija labai greitai progresuoja, o visos technologijos ten sparčiai plečiasi, bet niekas nesprendžia socialinių klausimų. Pavyzdžiui, mano aplankytame Ševgaone beveik pusė žmonių yra beraščiai. Gal ir keista, bet tai visai netrukdo plėtotis miestui, ten viskas kaip ir pas mus. Tik tiek, kad vietoje kokios „Barboros“ atvažiuoja vietinė kompanija, kuri tau per 8 minutes pristato kokį vieną batoną. Apskritai ten labai išaugęs vidurinysis žmonių sluoksnis, o ant jų ir laikosi valstybė. Matėme nepaprastus pokyčius ir nevisai pirmo turistiškumo vietose, net ir patys mažiausi vietiniai oro uostai beveik visur nauji, Europoje jie ne visuomet tokie švarūs“, – Europoje dažnai vyraujantį stereotipą apie netvarką Indijoje paneigė Edita.

Pokyčius ji pastebėjo ir apsilankiusi šalies sostinėje, Delyje. Panašu, kad vietos valdžia stengiasi pakeisti šalies veidą, tiesa, tai padaryti nėra taip paprasta, todėl kartais tenka kone tiesiogiai pagrūmoti pirštu – juk ne visi gyventojai raštingi.

„Pats Delis, o ypač centrinė jo dalis, yra švarus ir išvalytas. Vietinė valdžia nuolat kovoja su šiukšlėmis, o kai kuriose valstijose plastikas apskritai yra uždraustas. Matosi, kad jie stengiasi, o jei neišaiškina žodžiu, tenka su pagaliu, bet viskas eina į priekį“, – juokėsi ji.

Visgi, ne visi kelionės metu užsibrėžti tikslai buvo įgyvendinti. Filmuodama laidą žurnalistinė tikėjosi parengti ypatingą lapkričio pirmajai skirtą epizodą apie Varanasi vyraujančias laidojimo tradicijas. Tačiau viskas koją pakišo nedėkingas liūčių sezonas.

„Norėjome nufilmuoti laidą apie laidojimo tradicijas, nes mes, kaip ir jie, esame indoeuropiečiai. Galvojome, kad ten galėsime plaukti laivu ir nuo jo filmuoti laiptus, ant kurių vyksta visos ceremonijos, tačiau nieko panašaus negalėjome daryti, nes buvo baisus Gango upės potvynis… Laiveliams buvo uždrausta plaukti, o gatve eiti su kameromis per kažkieno laidotuves būtų buvę rizikinga. Galėjo kas nors ir į kamerą trenkti“, – Žmonės.lt sakė E.Mildažytė.

Kalbai pasisukus apie saugumą Edita suskubo patikinti, kad indai ją ir visą komanda priėmėm tikrai svetingai. Tačiau reikia suprasti, kad daugelis žmonių gyvena ties skurdo riba.

„Lysti prie prasčiau gyvenančių alkanų žmonių niekur nėra saugu. Žinoma, kad jiems nemalonu matyti brangiaisiais metalais apsikabinusius užsieniečius, bet šiaip indai nėra agresyvūs. Sakyčiau, kad priėmė mus tikrai svetingai“, – šyptelėjo.

Gatvėje pamatę baltaodžių grupelę indai nevengė prieiti ir paprašyti drauge nusifotografuoti ar net... palaiminti!

„Jiems labai patinka fotografuotis su baltaodžiais, o patekus į labai varganus rajonus žmonės prašo juos palaiminti. Prieini, ranką iškeli ir jiems to pakanka. Apskritai tos žemesnės kastos žmonės yra kaip vaikai – džiaugiasi dėl paprastų dalykų. Sėdi visiškame skurde, bet juokiasi“, – kelionės prisiminimais dalijosi Edita.

Viešėdama Indijoje moteris neatsispyrė išbandyti ten paplitusios paslaugos – apsilankyti pas astrologą. Pasirodo, kad Edita tą darė jau ne pirmą kartą, tačiau užbėgdama klausimams už akių prasitarė, jog tokiomis prognozėmis aklai tikrai netiki ir išgirdusi kažką neigiamo paprasčiausiai išeitų iš kabineto.

„Jis pasakė nemažai teisingų detalių, bet nelabai išsamiai išdėstė reikalą. Tiesą pasakius, nelabai daug jo ir klausinėjau, tačiau jis bandė iš manęs išlupti nemažai pinigų, o aš jų nedaviau. Tada tas astrologas atsinešė albumą su pasaulinėmis žvaigždėmis, kurios, pasak jo, čia lankėsi. Aš tiesiog smagiai sukikenau ir supratau, kas čia per reikalas (šypsojosi), o tada jam staigiai labai prireikė nusifotografuoti ir su manimi. Tikriausiai dabar ir aš būsiu tame albumėlyje“, – kvatojo pašnekovė ir pridūrė, kad astrologas jai pasakė melstis Krištai ir Venešui. Pastarasis atsakingas už tai, kad visos naujos pradžios būtų lengvos, Krišna, jo teigimu, padeda geros širdies žmonėms.

Edita išbandė ir vietinius valgius, kurie, kaip ji pati sakė, pakoreguoja kūno linijas. Indiškuose patiekaluose nestinga riebios grietinėlės ir riešutų, tačiau štai mėsa ten – ne itin populiari.

„Labai daug vegetariško maisto, beveik nėra mėsos. Lankantis vienuolyne mums net specifiškai pranešė ir įspėjo, kad patiekalas bus su žuvimi. Man tokia mityba visai patiko tik tiek, kad jie visai nevalgo žalių daržovių, todėl jų labai pasiilgau“, – išdavė ji.

Žurnalistę taip pat stebino ir laukinių gyvūnų gatvėse gausa, miestuose pilna besiganančių karvių, jaučių, ožkų... Tačiau visi jie puikiai susigyvenę su žmonėmis ir Editai pasirodė esantys išties ramūs, ir net turintys tam tikrą savo gyvenimo rutiną.

„Tikra beprotybė, kiek ten tų karvių ir jaučių, bet jie visi yra tokio ramumo ir gerumo… Jų juk niekas neliečia nuo pat gimimo, bet pastebėjau, kad dieną jie kažkur dingta. Galbūt eina ganytis į parkus ar dar kur. Na, o vakarais visa banda jau būna mieste. Pilna ten ir ožkų, kurios ėda viską – nuo šiukšlių iki plastiko, bet yra žmonių, kurie jomis pasirūpina, pamaitina. Mačiau, kad kai kurie žmonės gatvėje net melžia tas šventas, laukines karves. Ten gatvėse nuolat verda gyvenimas“, – užbaigdama pokalbį su Žmonės.lt sakė Edita Mildažytė.