Žiemos šventėms į Lietuvą parvyksta daugybė emigrantų. „Labai norėtųsi, kad jie į tėvynę grįžtų ne tik šventėms – visam laikui“, – šypsosi Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita URBANOVIČ (34). Emigracijos skonis pažįstamas ir jai pačiai: po šešerių metų ji grįžo į gimtinę, o dabar padeda kitiems žmonėms sklandžiai sugrįžti namo.
„Kiekvieną mėnesį į Lietuvą parvyksta daugiau žmonių, nei išvažiuoja. Ir taip jau ketvirti metai, – akivaizdu, kad Editą šis faktas nuoširdžiai džiugina. – Iš pradžių manėme, kad dėl to „kaltas“ koronavirusas ar breksitas. Bet praėjo ir pandemija, ir breksitas, o skaičiai nesikeičia – tai jau tendencija, ne atsitiktinumas. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės apsisprendžia grįžti, – pasiilgsta savo šeimų.“
Po daugelio svetur praleistų metų staiga ima ilgėtis?..
Kiekvienam tas laikas ateina skirtingai. Vienas jaučia ilgesį nuo pat išvykimo, kitas ima ilgėtis po penkerių metų. Būna tokių, kurie ilgai gyvena emigracijoje, keikia Lietuvą, kaip čia viskas blogai, o staiga bum – kažkas nutinka, nuomonė visiškai pasikeičia, jie susikrauna daiktus ir grįžta į gimtinę.
Daugelis jau nuo pat pradžių žino, kad grįš. Aš irgi žinojau. Išvažiavau dėl sezoninio darbo, maniau – trims mėnesiams.