Editos laiškas mamai. „Tavęs nėra, bet išliko šilčiausi prisiminimai“

Mama su dukra / „Fotolia“ nuotr.
Mama su dukra / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Mama kiekvieno žmogaus gyvenime vaidina bene svarbiausią vaidmenį, tačiau kiek dažnai mes jai dėkojame? Tikriausiai pernelyg retai. Būtent dėl to portalas Ji24.lt skelbia laiškų konkursą „Ačiū tau, Mama!“. Dar vienas laiškas brangiausiam žmogui...

Visas konkurse dalyvaujančias istorijas rasite čia.

Viskas prasidėjo prieš 23 metus, kai susilaukei manęs, jauniausios savo dukters. Pirmųjų savo metų tikrai nepamenu, bet tikiu, kad jie buvo nuostabūs. Laikui bėgant ir man sparčiai beaugant, buvai puikiausias pavyzdys.

Nors Tavęs, miela Mamyte, jau neturiu keletą metų, bet širdy Tu vis dar tokia jauna, gera, visur skubanti ir lekianti Mamytė. Tas žmogus, kurio stiprybe, pasiaukojimu ir ryžtu stebėjosi ne vienas. Tave atsiminsiu pačiais gražiausiais atsiminimais ir vaikams pasakosiu apie tai, kokia Tu buvai.

Nors tos dvi kasytės, pinamos kasryt į mokyklą, ir verždavo, bet juk žinau, kad norėjai tik geriausio. Vakarinis apkamšymas, pienas su medumi prieš miegą – nuostabūs prisiminimai apie Tavo rūpestį.

Kiekviena Rugsėjo 1-oji būdavo fantastiška. Visuomet nupirkdavai man naujus baltus marškinėlius, kelnes ar sijonuką, batukus, dėl to nuolat laukdavau tos dienos.

Tavo dėka aš geresnis žmogus, Tavo dėka aš noriu eiti, veikti, kurti, mokytis, daryti gerus darbus ir tapti tokia, kad Tu manimi didžiuotumeisi.

Ir ši diena prabėgdavo kaipmat: rytinis ruošimasis, dieninis jaudulys ir popietinis važiavimas į karuseles. Kad ir kas nutiktų, net jei lauke nebūdavo labai šilta, lakstymas su mašinytėmis ir šokinėjimas ant batuto kelia pačius nuostabiausius prisiminimus.

Taip pat ta diena Laisvės alėjoje, pasivaikščiojimas Nemuno saloje, kuomet sušalę ėjome valgyti į tą senovinę „Spurginę“, kuri yra dar iki šiol. Gal dėl Tavęs ten nuėjus ir šiandien taip gera ir jauku...

Visuomet skatinai augti, domėtis, išmokti kažko naujo. Visuomet gyrei, motyvavai. Geresnio ir labiau nesavanaudiško žmogaus nesu sutikusi ir tikiu, kad tokio ir nesutiksiu. Tokia Tu buvai vienintelė – mano Mylimiausia Mamytė.

Tavo dėka aš geresnis žmogus, Tavo dėka aš noriu eiti, veikti, kurti, mokytis, daryti gerus darbus ir tapti tokia, kad Tu manimi didžiuotumeisi.

Ačiū Tau, miela Mama.

Kaip mane ir vadindavai,
Tavo Pupkis


Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“. 

Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.

Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.

Rėmėjai
Rėmėjai