Eglė Černiauskaitė: Išbandymas atostogomis

Eglė Černiauskaitė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Eglė Černiauskaitė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Visiškai aišku, ką daryti su geru žmogumi. Daugiau ar mažiau – su blogu. O kas, jei jūsų gyvenimo kely – nei viena, nei kita? Ir nei širdis, nei kūnas neduoda aiškaus atsakymo? Apsispręsti padės bandomoji santuoka arba atostogos kartu.

Bandomoji santuoka, arba tiesiog pagyventi drauge, – keblus ir gaišinantis reikalas. Nekilnojamasis ir kitoks turtas, bendri ir atskiri vaikai, kiekvieno iš jūsų tėvai, draugai, eksai ir eksės – kiek vargo visa tai suderinti. O štai pora savaičių viešbutyje toli nuo namų – unikali galimybė pamatyti, kaip žmogus elgiasi, kai yra daug laisvų valandų ir ne itin daug ką veikti (išbandymas nuoboduliu); gali nutikti kas netikėto (išbandymas nesklandumais); aplinkui daug dirgiklių: pusnuogės moterys, svetimi vaikai, ne visad adekvatūs gidai, padavėjai ir prekeiviai (išbandymas kitais).

Taip pažinti žmogų ne itin tinka pažintinės kelionės – jose visuomet yra kas veikti, dienos suplanuotos už jus, horizonte didelių pagundų nematyti ir visas problemas sprendžia organizatorius. Arba ekstremalios išvykos – na, kokia nauda kasdieniame gyvenime iš to, kad sužinosite, jog jūsų žmogus moka uždegti laužą vienu degtuku ir gali vilkti milžinišką kuprinę?! Spontaniški ir vienkartiniai herojiškumo aktai turi mažai ką bendra su kasdiene buitimi miesto bute.

O štai gyvenimas viename viešbučio kambaryje – iškalbingas buitiškai. Per keturiolika dienų pamatai, ar jis kasdien keičia apatinius, ar nuvalo veidrodį, aptaškytą dantų pasta (kad žinotumėt, koks bjaurus įprotis to nedaryti!), galiausiai, ar plauna rankas apsilankęs tualete. Trumpas laikotarpis neįprastoje erdvėje it pirštu parodo, kaip jūs veikiate vienas kitą – provokuojamai ar raminamai. Ir, apskritai, kaip derate sielomis ir įpročiais.

Viešbutyje nėra buitinių problemų, kuriomis vyrai mėgsta pridengti savo irzlumą, pyktį ar norą nieko neveikti, – Kretoje ar Riminyje nereikia ginti tėvynės, kapoti malkų, taisyti automobilių, kabinti lentynėlių ar remontuoti čiaupų. Jei nėra noro mylėtis ar eiti į koncertą, nesuversi bėdos nuovargiui – teks sakyti teisybę („aš pykstu“) arba prisipažinti („nemėgstu masinių renginių“).

Šalia nėra tėvų, vaikų, kolegų ir apskritai jokių pažįstamų, galinčių išvesti iš pusiausvyros (arba kuriuos galima tuo apkaltinti). Konfliktai išsigrynina: visiškai aišku, kad jų priežastys – vidinės, bjaurus jo (arba jūsų) charakteris ar erzinantys įpročiai.

Reikia pavyzdžio? Jei jis be pertraukos žvilgčioja į efektingą didžiakrūtę blondinę pliaže ir samprotauja apie poligamiją, ja teisinsis ir tada, kai blondinės akiratyje nebebus. Užtat bus kokia brunetė, šatenė, plona, stora ar mažomis krūtimis. Svarbūs du faktoriai: jis vyras ir egzistuoja moterys. Jis visą gyvenimą poligamiškas, o jūs gydotės chlamidiozę ir kitas lytiškai plintančias ligas ar, neduok Dieve, žmogaus papilomos virusą.

Jei pernelyg lėtas padavėjas restorane supykdo taip, kad jūsų kompanionas kelias valandas plūsta šalį, kurioje atostogaujate, viešbutį, kuriame gyvenate, ir kvailę, kuri jį čia atsivežė, galite būti tikra: namie jis irgi ras tūkstantį ir vieną priežastį įsiusti. O jei neras – lengvai sugalvos. Dar vienas didelis minusas kandidatūrai...

Aišku, kad vesti jis neketina, tapti tėvu – juo labiau; geriausiu atveju – spermos donoru, jei labai paprašysite.

Kitas – negražūs epitetai kalbant apie vaikus ir mamas su vaikais, kad ir kaip jie elgtųsi ar keltų triukšmą. Turiu omeny visas tas išmatas ir šūdukus ar perekšles ir suknistas supermamytes. Jis – mažų mažiausiai nepraustaburnis. O dar – bjaurus bambeklis (taip, taip, svetimi vaikai gali išvesti iš kantrybės ir šventąjį, bet protingas nešventasis tiesiog pasitrauks iš pavojingos smėlio aikštelės zonos). Aišku, kad vesti jis neketina, tapti tėvu – juo labiau; geriausiu atveju – spermos donoru, jei labai paprašysite. Ir visuomet plaukia pasroviui, ir net leksiką kopijuoja iš feisbuko autorių.

Žinote, kuo dar geras toks išbandymas? Jis tinka ne tik (potencialiam) kavalieriui, bet ir labai realiam sutuoktiniui. (Mano draugė išsiskyrė, kai Barselonoje susitarė pavakarieniauti dviese. Ji taip ir liko sėdėti picerijoje viena – vyriškis miegojo viešbučio kambaryje išjungęs telefoną. Kadangi tai buvo ne pirmas tokio plano poelgis, jis galutinai nutraukė ir taip padilusį meilės siūlą.) Ir net draugei, su kuria lyg sutariate, lyg nelabai (aišku, tada atkrinta sekso faktorius).

Kad ir koks būtų statusas žmogaus, su kuriuo išvažiavote atostogauti, jei sunkiai ištvėrėte dvi savaites po vienu stogu, džiaukitės – sutaupėte mėnesius ir metus mėgindama suvokti, ar galite būti kartu. O jei išbandymas atostogomis pavyko – valio. Geri prisiminimai padės gyventi toliau. Ir galbūt net kitais metais vėl atostogauti drauge – ir drauge sulaukti tų atostogų