Savo kelią jis pradėjo kaip „apgailėtinas laikraštininkas“, vėliau plunksnos brolius nustebino nauja žurnalistikos rūšimi, o pasiekęs profesines aukštumas visiems vienodai kėlė baimę, neapykantą ir pagarbą. Ekscentriškas laikraščių magnatas Williamas Randolphas HEARSTAS (1863–1951) pasauliui padovanojo terminą „geltonoji spauda“.
Hearstui priklausė ištisa imperija. Keletas dešimčių laikraščių ir žurnalų: nuo „The New York Journal“ iki „Harper’s Bazaar“, naujienų agentūra, radijo stotys ir kino studija „Cosmopolitan Productions“, sidabro ir aukso kasyklos, šimtai tūkstančių akrų dirbamos žemės ir sengirės, ranča Teksase... Jis buvo neįtikėtinai turtingas ir galingas.
Kai turi galvą ant pečių
Šeimos turtus sukrovė tėvas. George’as Hearstas patraukė į Kaliforniją su kitais dešimtimis tūkstančių aukso ieškotojų. Pinigų neturėjo, todėl didesnę dalį kelio vyras ėjo pėsčias. Jis nebuvo skaitęs nieko, išskyrus Bibliją, o pramogas jam atstojo kortos ir viskis. Tačiau vienu atžvilgiu Hearstas vyresnysis stovėjo dešimčia galvų aukščiau už kitus laimės ieškotojus: buvo baigęs kalnakasybos mokslus. Nors aukso nerado, vis dėlto ištraukė laimingą bilietą: sėkmę atnešė juodas purvas, į kurį niekas neatkreipė dėmesio, išskyrus George’ą. Sidabro kalnas nė kiek ne blogesnis už aukso, ir Hearstas iškart suprato aptikęs rūdos telkinius. Jaunuolis nerėkė apie radinį, nešvaistė pinigų prostitutėms – mažakalbis žvalgytojas juos investavo į naujas vietas. Po kelerių metų jam priklausė turtingiausios šalies sidabro kasyklos.