Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 9 nuotraukos ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.

„Ar kalbėsime apie krepšinį? Aš galiu apie jį šnekėti ištisas valandas, tad jei jūsų laikas ribotas, net nepradėkime“, – nusišypso ir į laikrodį pirštu pastuksena Vladas GARASTAS. Treneris, su kuriuo dalis žmonių sieja savo meilę Kauno „Žalgiriui“, legendiniams krepšininkams ir jų iškovotai bronzai Barselonos olimpinėse žaidynėse.

Daug metų pagrindiniuose Lietuvos teatruose kūrusi scenografė Virginija IDZELYTĖ šią vasarą atsisveikino su profesoriaus pareigomis ir Vilniaus dailės akademija, palikusi jai solidų darbą – knygą „Šilko kelias: Rytų kostiumo istorija“. Tik pati autorė, kaip ir po kiekvienos premjeros teatre, nemėgsta lipti į sceną išklausyti ovacijų – ji dar iš tos menininkų kartos, kuri apie save mieliau pasakoja per kūrybą.

Kino ekranuose seksualius gražuolius ir raumeningus vyrukus vaidinęs aktorius Remigijus SABULIS (1954–2019) buvo pats ištikimiausias vyras ir geriausias pasaulyje tėtis. Taip sako dukra Laura SABULYTĖ, turėjusi su juo ypatingą ryšį ir žinojusi daugumą tėvo paslapčių. Visiškai netikėta aktoriaus mirtis ne tik jo žmonai Vitai išmušė pagrindą iš po kojų. Šią rugpjūčio 29-ąją R.Sabuliui būtų suėję 70 metų.

Laiką pralenkusi menininkė – instaliacijų, hepeningų, koliažų, asambliažų kūrėja, savo metu nepripažinta, o dabar Lietuvos abstrakcionizmo karaliene laikoma tapytoja Kazė ZIMBLYTĖ (1933–1999) buvo balta varna oficioziniame Lietuvos mene. 1968-aisiais iškabinta jos pirmoji tapybos darbų paroda veikė vos vieną dieną, po to ją skubiai uždarė.

Dėl meilės žmonės visais laikais pamesdavo galvas. Kunigaikštytė Zofija RADVILAITĖ-DOROHOSTAISKA (1577–1614) iš Radvilų giminės vyriausios Biržų ir Dubingių atšakos, LDK pirmojo ministro Kristupo Manvydo DOROHOSTAISKIO (1562–1615) žmona, įsivėlė į meilės aferą, kurią jos vyras visais įmanomais būdais stengėsi nuslėpti nuo visuomenės. O išėjo atvirkščiai.