Etiketo keistenybės: nuo spaudymosi pasisveikinant iki mandagaus siurbčiojimo
Tinkamų manierų mokomės nuo mažų dienų. Regis, neblogai išmanome, kaip ir kur pridera elgtis. Tačiau etiketas gali būti labai slidus reikalas. Kas vienoje šalyje mandagu, kitoje gali būti palaikyta įžeidimu. Pasižvalgykime į etiketo keistenybes iš viso pasaulio.
Spjaudytis – būtina
Pradėti reiktų nuo to, kad nuvykus į kai kurias vietoves gali būti sudėtinga ne tik susikalbėti, bet net draugiškai pasisveikinti. Rytų Afrikoje gyvenančios masajų genties nariai vienas kitą sveikina apspjaudami.
Rytų Afrikoje gyvenančios masajų genties nariai vienas kitą sveikina apspjaudami.
Net matydami, jūsų paspaudimui ištiestą ranką, jie bent jau apspjaus savąją prieš delnams susiliečiant.
Gimus naujam genties nariui, visi keliauja jo apspjauti, taip linkėdami ilgo ir laimingo gyvenimo. Susirentę naują būstą, masajai išeina į lauką ir nusispjauna į visas keturias puses. Spjaudo jie ir ant niekada nematytų daiktų, tikėdami, kad taip apsaugos savo regėjimą.
Senieji Tibeto gyventojai sveikindamiesi iškiša liežuvį, taip parodydami, kad šis nėra juodas. Pasakojama, jie užplūdę Tibetą ir kovoję prieš budistų dvasininkus. Vienu metu specialiai surinktos žmonių brigados tikrindavo visų kelyje sutiktų ar pro miesto vartus įžengusių liežuvius. Šis paprotys atkeliavo net iki šių laikų, tačiau šiandien reiškia pagarbą, nuoširdumą ir gerus ketinimus.
Nesusipratimai prie stalo
Kai kuriose šalyse teks pamiršti viską, ką išmokote apie kultūringą elgesį prie stalo. Garsus siurbimas, riaugėjimas ir kiti mums nemandagiais atrodantys veiksmai gali būti gero tono ženklas.
Daugelyje Azijos šalių garsiai siurbdamos sriubą ar makaronus, išreikšite savo pagarbą patiekalus ruošusiam žmogui. Garsus siurbimas rodo, kad maistas toks skanus, jog negalite susilaikyti ir palaukti, kol jis bent šiek tiek pravės.
Japonijoje, kur ypatinga reikšmė teikiama arbatos gėrimo ceremonijai, paskutinį gurkšnelį taip pat reikia siurbtelti su garsu. Taip šeimininkai žinos, kad išgėrėte visą arbatą ir esate patenkintos jos skoniu.
Filipinuose, šiaurės Afrikoje, kai kuriuose Kinijos regionuose ištuštindamos lėkštę galite įžeisti jus vaišinusius žmones. Tuščia lėkštė reikš, kad jums buvo patiekta per mažai maisto. Vieni šeimininkai jums būtinai įdės pakartoti ir darys tai, kol lėkštėje bent kažką paliksite, kiti jūsų tiesiog nebekvies vakarieniauti.
Kinijoje ir Japonijoje negražu pradėti valgyti pirmiau už vyriausią žmogų. Jei esate pakviestos dalykinių pietų, neragaukite patiekalų anksčiau už viršininką.
Korėjoje gėrimus, jums duodamus kito suaugusio žmogaus, mandagu imti tik abejomis rankomis.
Geriau laiku neateiti
Tanzanijoje paprotys į kviestinį susitikimą ar svečius ateiti ne sutartu laiku, bet 15–30 minučių vėliau, įsigaliojo dėl kur kas rimtesnių aplinkybių. Ne visi tanzaniečiai turi automobilius, o kai kuriems neprieinamas ir viešasis transportas, todėl reikalauti, kad visi suspėtų laiku būtų nepagarbu ir netaktiška.
Meksikoje mandagu pavėluoti 10 min ar ilgėliau. Jei ateinama laiku, šeimininkai gali būti nepasiruošę, o versti juos skubėti ir nerimauti negražu.
Įrankiai neprivalomi
Indijoje jums neprireiks jokių stalo įrankių. Pats natūraliausias ir teisingiausias būdas valgyti – rankomis. Indijos ministras pirmininkas Jawaharlalas Nehru yra pasakęs, kad valgyti stalo įrankiais tas pats, kas mylėtis pasitelkus vertėją... Čilėjė priešingai – viskas valgoma stalo įrankiais, net gruzdintos bulvytės.
Daugelyje musulmoniškų kraštų populiariausias valgymas rankomis, tačiau svarbu nesupainioti rankų. Kaire ranka yra prausiamasi, pasinaudojus tualetu, todėl maistas į burną gali būti dedamas tik dešine. Kad būtų mažiau painiavos, kairė ranka paprastai laikoma po stalu ant kojų.
Vokietijoje peiliu nederėtų pjaustyti virtos bulvės. Taip esą parodoma, kad ji nepakankamai minkštai išvirta. Prancūzijoje nemandagu pjaustyti salotų, jos pateikiamos tinkamo dydžio pasmeigti šakute.
Tailande netinka šakute dėti maisto į burną. Šakute reikia maisto gabalėlį dėti į šaukštą, o tada jau skanauti.
Apie arbatpinigius ir komplimentus
Tačiau jei viešite Japonijoje, visas taisykles, susijusias su arbatpinigiais, galite pamiršti. Japonai įsitikinę, kad viskas įskaičiuota į prekės ar paslaugos kainą ir papildomai pinigų nereikia. Net jei labai patiko aptarnavimas, geriau nuoširdžiai padėkokite, nes palikti pinigai gali būti priimti kaip gailestis ar įžeidimas.
Komplimentai gali būti puikus būdas pralaužti ledus net ir sudėtingiausiose situacijose. Tačiau pagirti kokį nors kito žmogaus daiktą visai nedera Vidurio Rytuose, Nigerijoje ir Senegale. Girdami daiktą, duodate suprasti, kad jūs jo norite ir žmogus jaučiasi blogai, jei negali jums jo parduoti ar padovanoti. Ypač ši taisyklė svarbi svečiuojantis pas vietinius, jų svetingumas įpareigoja padovanoti svečio pagirtą daiktą ir... mainais laukti dar didesnės dovanos.
Gestikuliuokite atsargiai
Mums įprasti gestai kitose šalyse gali reikšti visai ne tai, ką norėjome parodyti. „OK“ ženklas, rodomas ratu sudėjus smilių ir nykštį visiškai nepriimtinas Prancūzijoje (reiškia įžeidimą „tu esi visiškas nulis“) ir Tunise („aš tave užmušiu“), o Brazilijoje jis laikomas vulgariu.
Nykštys į viršų mums suprantamas kaip „šaunu, puiku“, daugelyje šalių reiškia tik pakeleivingų mašinų stabdymą. Staigiu judesiu kilstelint ranką iškeltu nykščiu ir rodant kryptį už nugaros išreikšime neigiamą nusistatymą pašnekovo atžvilgiu („atšok nuo manęs“). Graikijoje tai reikš „užsičiaupk“, o musulmonų šalyse bus nepadorus gestas.
Galvos purtymas daugelyje pasaulio vietų suprantamas kaip „ne“, tačiau Bulgarijoje, Graikijoje, Indijoje jis turi priešingą reikšmę.