„Eurovizijos“ žvaigždės Abor & Tynna – planai Lietuvoje, hitu čia tapusi daina ir kuo baigiasi ginčai: „Mes įpratę“

Spalio 22-ąją Menų fabrike LOFTAS Vilniuje koncertuosiantis duetas atviras – tokios sėkmės nesitikėjo.

Portalui Žmonės.lt Abor & Tynna papasakojo apie kelią link „Eurovizijos“, prabilo apie savo sceninių vardų atsiradimą ir kodėl neatstovavo gimtajai Austrijai.

Lietuvoje lankysitės pirmą kartą. Kokių čia turite planų be koncerto – ką galvojate pamatyti, nuveikti, paragauti?

Abor: Tiesą sakant, dar neturime planų. Nors mačiau nuotrauką su Kryžių kalnu, kurį labai norėčiau pamatyti – atrodo tikrai įdomi vieta.

Be to, bandysime susitikti su grupės „Katarsis“ vaikinais ir pažaisti „Mario Kart“ ar kažką panašaus.

Kokį įspūdį „Eurovizijoje“ jums paliko šiųmečiai Lietuvos atstovai „Katarsis“?

Abor: „Eurovizijoje“ mes daug kalbėjomės. Jie buvo vieni iš tų atlikėjų, su kuriais labiausiai bendravome.

Tynna: „Katarsio“ nariai buvo tikrai malonūs.

„Eurovizijoje“ iškovojote 15 vietą, bet žiūrint į jūsų populiarumą, atrodo, kad patekote į pirmąjį penketuką. Lietuvoje daina „Baller“ taip pat pakilo į topų viršūnes. Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas po konkurso?

Tynna: Tai beprotiška, visiškai beprotiška. Mes labai labai džiaugiamės, kad dabar galime groti savo ture.

Be to, žinoma, mūsų muzikos klausosi daug daugiau žmonių. Turime daug daugiau sekėjų, su kuriais galime dalytis savo muzika. Ir subūrėme nuostabią bendruomenę, kuri mus remia internete.

Turime „Discord“ kanalą, kuriame daug žmonių mus stebi, rašo mums ir kuria fanų meną. Nuostabu, kad galime bendrauti su tiek daug žmonių per savo muziką. Tai mums labai smagu.

Be to, vasarą grojome keliuose festivaliuose Vokietijoje.

Abor: Anksčiau grodavome tik kaip kitus atlikėjus apšildanti grupė, o dabar turime savo koncertus, ir tai tikrai nuostabu.

Kokia buvo jūsų patirtis „Eurovizijoje“? Kas labiausiai įstrigo atmintyje?

Tynna: Manau, kad man tai buvo momentas prieš kiekvieną mūsų dainos atlikimą, netgi repeticijų metu ir finale.

Tai buvo labai ypatinga, nes turėjau lipti laiptais ant didžiulės platformos ir stovėjau už užuolaidų. Man įstrigo tas momentas, kai lipau laiptais, o žmonės iš dešinės ir kairės jau galėjo mane matyti ir palaikė. Jie man suteikė daug energijos, ir tai labai jaudino.

Taip pat įstrigo pirmosios kelios pasirodymo sekundės, kai galėjau pajusti minios energiją ir iš tikrųjų susikoncentruoti į tai, ką darau ant scenos.

Abor: Man įstrigo momentas, kai stovėjau ant stereo kolonėlių, o už sėdynės perkėlimą iš vienos scenos į kitą atsakingas žmogus bėgo per sceną, apsirengęs visiškai juodai, kad kamera negalėtų jo užfiksuoti šviesose.

Jis tiesiog bėgo, paėmė sėdynę ir pasuko, netgi pasisuko su visa sėdyne. Viskas vyko labai sklandžiai, bet buvo ir juokinga.

2020-aisiais jums jau siūlė dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje, bet jūs atsisakėte. Ar žiūrint į praeitį, kai tais metais konkursas buvo atšauktas, dabar džiaugiatės, kad priėmėte tokį sprendimą?

Abor: Tai buvo naujiena, kuri dažnai šiek tiek klaidingai suprantama. Mums nebuvo oficialiai pasiūlyta, tiesiog turėjome gerą draugą, kuris ieškojo atlikėjų Austrijos atrankai į „Euroviziją“.

Kartą apie tai kalbėjome, bet tai nebuvo oficialu.

Tynna: Taip, tai būtų buvęs Austrijos atrankos etapas, kuris tuo metu vyko už uždarų durų. Taigi, jie tikrai neprašė mūsų dalyvauti „Eurovizijoje“.

Tai buvo labiau pasiūlymas pagalvoti. Bet tada mes muziką kūrėme dar tik dvejus ar trejus metus ir tuo metu nesijautėme pasirengę „Eurovizijai“, netgi apie tai nemąstėme. Be to, tais metais baigėme studijas.

Tuo metu turbūt net būtume nesirinkę tokios dainos kaip „Baller“.

„Baller“ yra pirmoji „Eurovizijoje“ skambėjusi daina vokiečių kalba nuo 2007 metų. Lietuva pastaruoju metu irgi vis dažniau siunčia kūrinius ne anglų kalba. Kokių papildomų iššūkių tai kelia?

Abor: Iššūkis yra tas, kad turi pasiekti žmones kažkuo, kas pranoksta kalbą. Nes jei rašai anglų kalba, gali sujaudinti žmones savo dainų tekstais. Jei to neturi, turi tai pasiekti kitaip – muzika ir garsais. Ir tai, sakyčiau, yra sunkiau.

Tačiau manau, kad tai subjektyvu. Ir nors man atrodo, kad tai sudėtingiau, bet man patinka iššūkiai.

Aš taip pat esu didelis šalių, siunčiančių muziką savo kalba, gerbėjas, nes tada jos turi sukurti kažką, kas įsimena.

Tynna: Manau, kad tai mums buvo naudinga, nes šiais metais daug žmonių dainavo savo šalių kalbomis. Man tai atrodo nuostabu.

Aš jau seniai žiūriu „Euroviziją“ ir labai to pasiilgau. Manau, kad kai visos šalys dainuoja savo kalba, tai yra vienas iš geriausių dalykų.

Aš jau sakiau broliui, kad man įdomu, ar žmonės kitose šalyse žino „Baller“ žodžius.

Esate iš Austrijos. Kodėl atstovavote Vokietijai?

Abor: Vokietijoje buvo paskelbtas didelis pranešimas apie atranką, mes jį pamatėme ir jis atrodė patrauklus. Nusprendėme pateikti paraišką.

Tynna: Manau, svarbiausia, kad tai buvo transliuojama nacionalinėje televizijoje ir atrodė kaip tikrai didelis dalykas.

Taigi, pirmoji mintis, sąžiningai sakant, buvo tokia: jei dalyvausime ir galbūt pateksime į laidą, tai mums labai padės pristatyti savo muziką žmonėms. Mes net nesvajojome laimėti atrankos.

Bet tada mes atranką laimėjome, ir, tiesą sakant, tai buvo didžiulė staigmena. Jei pažiūrėsite į vaizdo įrašus iš to momento, tai mes buvome šokiruoti.

Abor: Austrijoje nieko panašaus nebuvo. Ten viskas vyko tyliai ir sprendimai buvo priimami viduje. Jei pažįsti ką nors, žinai, kad gali pateikti paraišką. Bet tai nebuvo didelis dalykas.

Vokietija padarė šią atranką patrauklią menininkams, kad jie galėtų pasakyti: „Sveiki, aš čia. O kaip dėl manęs?“ Austrija šiemet daro tą patį, taigi jie kažką išmoko.

Abu turite muzikinį išsilavinimą, bet studijavote psichologiją ir inžineriją. Kas paskatino jus pradėti naudoti savo muzikinius gabumus ir kartu kurti muziką?

Tynna: Mūsų tėvas yra muzikantas, todėl turėjome klasikinį muzikos instrumentų išsilavinimą. Jei atvirai, manau, kad tai yra pagrindinis veiksnys. Abor mokėsi groti violončele, aš – fleita.

Abor: Impulsas pereiti prie elektroninės muzikos nebuvo vienas didelis sprendimas. Tai vyko palaipsniui.

Pirmiausia aš pradėjau kurti muziką elektroniniu būdu, naudodamas nešiojamąjį kompiuterį. Tada mes kartu sukūrėme dainą, nes pagalvojome: kodėl gi ne?

Tynna: Aš visada dainuodavau vonioje. Tai buvo tik mano hobis.

O Abor pradėjo kurti savo nešiojamajame kompiuteryje, naudodamas „GarageBand“ ir pradėdamas prodiusuoti.

Abor: Tada mūsų mama mūsų dainą paskelbė „Facebook“ tinkle. Mamos draugas tai pamatė ir dabar jis yra mūsų vadybininkas. Jis pasakė: „Ei, ateikite į mano muzikos studiją, aš jums padėsiu.“ Įrašėme keletą dainų ir laimėjome Austrijos valstybės stipendiją, kad galėtume įrašyti daugiau dainų nemokamai.

Ir tuo pačiu metu dar ir studijavome, nes turėjome tam pakankamai laiko.

Tynna: Manau, kad tai, jog studijavau psichologiją, reiškia, kad mane domina žmonių mintys, tai, kaip veikia žmogaus smegenys, kokius ryšius žmonės gali užmegzti ir ką žmogui reiškia būti susijusiam su kitais žmonėmis.

Mano manymu, tai yra pagrindinės temos, kurios mane įkvepia rašyti mūsų dainas. Ir galvoju, kad inžinerija tinka tuo, kad ji šiek tiek panaši į muzikos kūrimą.

Abor: Mano pusė yra labiau techninė. Taip, tai kažkuo panašu į garso inžineriją.

O kada ir kaip atsirado jūsų sceniniai vardai? Abor ir Tynna nėra jūsų tikrieji.

Abor: Aš visada galvojau: o kas būtų, jei sugalvotume kažką kita ir visi mus pažintų kitais vardais?

Tynna: Taip, manau, priežastis buvo ta, kad mes tiesiog norėjome turėti sceninius vardus.

Kai pradėjome kurti muziką, mums buvo 15 ir 16 metų. Mes galvojome, kad visi turi savo vardus, ir tai yra gana kieta – turėti savo slaptą tapatybę kaip muzikantui.

Abor: Aš turėjau du vardus. Pirmiausia buvau vadinamas Atrox, tada kažkuo kitu. Tuomet pakeičiau į Abor – tai yra mano vardo ir pavardės inicialai, sujungtos pirmosios raidės.

Tada mes kartu kūrėme muziką ir nežinojome, kaip turėtume prisistatyti, ar tai Abor su mano seserimi Tünde, naudojant jos tikrą vardą, ar kaip nors kitaip. Buvo painiava dėl to, koks turėtų būti mano sesers pseudonimas.

Tynna: Taip, tada turėjau pagalvoti apie vardus, ir tiesą sakant – nemaniau, kad tai bus vardas, su kuriuo turėsiu gyventi penkerius, dešimt metų.

Sąžiningai sakau, tiesiog galvojau apie kietus vardus, nes mano vardas turi U su dviem taškeliais – tai vengriškas vardas. Ir jį nėra taip lengva rašyti anglų kalbos raidėmis.

Taigi galvojau – gerai, kas turi ü garsą, kuris skambėtų labiau angliškai? Taip sugalvojau Tynna – vardą, kuris man skambėjo kaip fėja. Manau, Tynna skamba labai fėjiškai.

Koks jausmas būti grupėje ir koncertuoti su savo broliu ar seserimi?

Tynna: Mes dar nežinome, nes turas prasideda tik šeštadienį. Pažiūrėsime, kaip seksis. Bet, sąžiningai sakant, manau, kad praeityje praleidome labai daug laiko kartu. Ir „Eurovizijoje“ taip pat – žinote, visą dieną buvome kartu, davėme interviu ir visa kita.

Manau, kad esame atviresni vienas kitam ir mažiau mandagūs, o tai, kita vertus, padeda greičiau išspręsti problemas, nes apie jas kalbame ir esame prie to pripratę.

Be to, mes esame pripratę susitaikyti, nes taip mus mokė tėvai ir taip turėjome užaugti. Ginčai visada turi baigtis, taip mus mokė.

Ilgą laiką mes miegodavome viename kambaryje kaip broliai ir seserys. Miegodavome dviaukštėje lovoje. Po ginčų turėdavome susitaikyti, nes kitaip tai būtų buvęs tikras košmaras.

Naujas albumas sulaukė sėkmės. Koncertų bilietai šluojami – jūs jau paskelbėte keletą naujų koncertų datų. Kaip reaguojate į šią sėkmę ir kokie yra jūsų ateities planai?

Tynna: Mes buvome tikrai nustebinti, kad pardavėme tiek daug koncertų bilietų. Buvome ekstazėje ir tikrai labai laimingi. Taip pat džiaugiamės, kad galėsime atvykti ir į Vilnių.

Abor: Rašome naują muziką, išleisime kitą albumą, nes mes klausomės tų pačių dainų daug ilgiau nei jūs.

Tynna: Žinoma, norime kurti naują muziką, jau buvome studijoje, ir galbūt, jei ateisite į mūsų koncertą, galėsite išgirsti ir kai kurias naujas dainas. Tad laukite naujienų.

Ačiū už pokalbį

Abor & Tynna klausytojų savo koncerte lauks spalio 22 d. Menų fabrike LOFTAS, Vilniuje o gruodžio 3 dieną – M1 muzikos apdovanojimuose Kauno „Žalgirio“ arenoje.