2023-iųjų „Eurovizija“ ją rengusiai Jungtinei Karalystei buvo tapusi dideliu iššūkiu – metais anksčiau konkursą laimėjo Ukraina, tačiau dėl karo organizuoti renginio pas save negalėjo. Dabar išskirtiniame interviu „Eurovizijos“ Liverpulyje generalinis direktorius Martinas Greenas ne tik atvėrė konkurso užkulisius, bet ir prabilo apie darbą su britų karališkąja šeima.
Martinas Greenas per savo kelis dešimtmečius trunkančią karjerą dirbo ne tik su „Eurovizija“. Pavyzdžiui, jis ėjo ceremonijų vadovo pareigas 2012-aisiais Londone vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse.
Martinas Greenas jau visai netrukus atvyks į Vilnių ir čia skaitys pranešimą idėjų ir tendencijų festivalyje „Revolution“, kuris vyks gegužės 22-24 d.
Tačiau prieš tai išskirtiniame interviu 15min/Žmonės.lt jis sutiko papasakoti apie didžiulio masto renginių užkulisius, darbą su britų karališkosios šeimos nariais ir garsiais aktoriais bei davė keletą patarimų norintiems sekti jo pėdomis.
Teko suktis greitai
2023 metų „Eurovizija“ turėjo vykti Ukrainoje, tačiau dėl vykstančio karo planus teko koreguoti. Martinas Greenas pasakoja, kad tuomet įsikišus Jungtinės Karalystės, kuri konkurse užėmė antrąją vietą, vyriausybei, prasidėjo ilgas derybų procesas renkant „Eurovizijos“ miestą.
„Manau, kad dėl to, jog konkurse užėmėme antrąją vietą, buvo prasminga tai padaryti, tačiau taip pat tikiuosi, kad visi žino, jog Jungtinė Karalystė tvirtai remia Ukrainą.
Tai užtruko apie šešis mėnesius. Tai reiškia, kad galiausiai turėjome šešis mėnesius „Eurovizijos“ organizavimui, vietoje įprastų metų. Bet, kaip sakau, kadangi tai įvyko dėl labai skaudžios priežasties, mes tai visiškai supratome. Tai tik dar labiau paskatino mus pasiryžti surengti puikų šou Ukrainai.
Taigi BBC, kuri yra „Eurovizijos“ transliuotojas Jungtinėje Karalystėje, vasarą surengė konkursą Jungtinės Karalystės miestams, kurie norėjo teikti paraiškas rengti „Euroviziją“. Jie turėjo atsakyti į keletą klausimų apie tai, kaip jie padėtų mums surengti konkursą, ir galiausiai konkursą laimėjo Liverpulis.
Jame dalyvavo daug kitų puikių Jungtinės Karalystės miestų, tačiau Liverpulis buvo aiškiai nusiteikęs surengti „Euroviziją“. Liverpulis aistringai palaikė Ukrainą ir, žinoma, šis miestas yra vienas stipriausių mūsų muzikos miestų, tiek istoriškai susijęs su „The Beatles“, tiek, pastaruoju metu su kitais atlikėjais“, – pasakoja M.Greenas ir prisimena, jog derybų rezultatus pats sužinojo likus vos savaitei iki žinios paskelbimo 2022 metų spalio mėnesį.
Buvo pasiruošę viskam
Martinas Greenas neslepia – „Euroviziją“ suorganizuoti ir sukurti įspūdingą šou yra nepaprastai didelis darbas ir atsakomybė. Visgi, visus laurus jis kabina savo komandai, kurioje, pasak pašnekovo, buvo net 750 žmonių.
„Techniškai tai itin sudėtingas šou. Mūsų atveju turėjome 36 skirtingus atlikėjus. Todėl ir scenos pasikeitė 36 kartus. Nors žinote, kad jie padalyti tarp dviejų pusfinalių, bet didžiajame finale turėjome 24 numerius. Į šou ateina 36 tiesioginiai ryšiai iš visos Europos ir Australijos, vyksta visuotinis balsavimas, kuris būna tiesioginis, ir, žinoma, visas šou transliuojamas tiesiogiai.
Esu dalyvavęs keliose sudėtingose programose, tačiau techniškai tai vienas sudėtingiausių šou, kurį labai sunku gerai padaryti. Mums neįtikėtinai pasisekė. Su mumis buvo nepaprastas transliuotojų, kūrybos ir technikos žmonių būrys, taip pat ir EBU. Taigi tai buvo iššūkis.
Ir manau, kad net jei turite metus, visada turite tik metus laiko. Per metus padaryti didelį šou, ypač jei nori užtikrinti, kad visa šalis ir miestas apsuptų pačią „Euroviziją“, palaikytų įvairiais būdais. Bet taip pat sakyčiau, kad iššūkius žymiai nusveria džiaugsmas“, – įsitikinęs prodiuseris.
Pasak jo, be šios komandos Liverpulyje dirbo dar per 1500 žiniasklaidos atstovų iš visos Europos ir Australijos.
„Taip, žinoma, buvo dienų, kai galvojome, o Dieve, kaip mes tai padarysime? Bet daugumą dienų, kai turi reikalų su 36 puikiais menininkais, muzikos džiaugsmas ir smagumas gerokai nusveria bet kokias problemas, su kuriomis susidurdavome.
Arenoje buvome septynias savaites, o tai – ilgas laikas. Kadangi turime du pusfinalius ir finalą, turime dvi generalines repeticijas, kuriose dalyvauja kiekvieno iš šių pasirodymų žiūrovai. Ir vieną generalinę repeticiją be garso. Taigi per penkias dienas tą pasirodymą darote 9 kartus su visa auditorija. Ir savaitės pabaigoje tas procesas būna toks ilgas, kad išeinantys žiūrovai susitinka su ateinančiais žiūrovais.
Taigi taip, tai buvo varginantis darbas. Bet savotiškai nuostabu“, – prisimena pašnekovas.
Šis „Eurovizijos“ konkursas Martinui Greenui buvo pirmasis, prie kurio jis prisidėjo. Vyras atskleidžia esantis didžiulis renginio gerbėjas ir tikina, kad jam jį organizuoti buvo didelė garbė.
Paklaustas, ar per pasiruošimą ir pačią transliaciją įvyko kokių nors nesusipratimų, M.Greenas patikina – viskas vyko pagal planą. O jei kas nors ir būtų nepavykę, tam komanda buvo pasiruošusi: „Ankstesnės šalys organizatorės buvo labai dosnios savo patirtimi ir laiku. EBU taip pat buvo puiki komanda, nes akivaizdu, kad jie ten lankosi kasmet ir perduoda mums savo žinias.
Taigi šioje karusėlėje nesate vieni. Esate skatinami padaryti ją savą. Bet jūs nesate vieni. Ir yra labai daug nuostabių žmonių, kurie tai darė anksčiau, kurie visada yra pasirengę jums patarti ir padėti, o tai, žinote, suteikia puikios patirties.
Yra 1 000 001 dalykas, kuris gali nutikti ne taip. Bet visada repetuojate, ruošiatės tam, kas gali nutikti ne taip. Visada būna nenumatytų atvejų, jei kam nors prireiktų daugiau laiko. Visam tam yra užbėgama už akių.
Tai liudija apie komandą. Mes buvome apkalbėję visus tuos nenumatytus atvejus. Turėjome visus tuos planus. Mums nereikėjo jų panaudoti. Ir šiandien mane vis dar stebina, kad kiekvienas scenografijos pakeitimas vyko visiškai teisingai. Visi balsavimai vyko teisingai. Visos tiesioginės nuorodos veikė. Tiesiogine prasme viskas vyko taip, kaip ir turėjo vykti, ir tai iš tiesų stebina.“
Karališkas siurprizas
Pernai metų „Eurovizijos“ žiūrovų laukė net kelios karališkos staigmenos – finalo atidarymo segmente parodyta pianinu grojanti Velso princesė Catherine, vėliau ekrane pasirodė ir karalius Charlesas III su žmona Camilla. Pašnekovas išduoda, kaip pavyko išlaikyti tai paslaptyje.
„Visa gudrybė ta, kad tai darote su labai maža žmonių grupe ir niekam nesakote, kad tai darote. Mes jau dirbome su jais anksčiau. Kai filmavome Vindzoro pilyje, manau, kad tiesiogine prasme ten buvo du ar trys žmonės. Apie tai žinojo kita mūsų vykdomoji prodiuserė Rachel, aš, princesė ir viskas.
Taigi visada smagu daryti dalykus, kurie nustebina, net jei jie tik trumpalaikiai. Ir dėl to man tai labai smagu.
Viename iš įžanginių filmukų vaidino garsus komikas Paulas O'Grady. Jis labai garsus Liverpulyje. Filmuką filmavome prieš kelias savaites, deja, tada jis staiga mirė, o tai buvo didelė netektis šaliai ir bendruomenei. Ir mes paprašėme jo šeimos, ar galėtume jį pasilikti. Ir jie sutiko.
Buvo labai emocionalu, kai pilna salė britų ir Liverpulio gyventojų nuščiuvo jį pamačiusi.“
2023-iųjų „Eurovizija“ jau spėjo susirinkti keletą televizijos apdovanojimų. Martinas Greenas išduoda, kad niekada negalvoja apie pripažinimą dar kurdamas produktą, tačiau visada malonu jo sulaukti.
„Laimėjome dvi karališkąsias televizijos žvaigždes. Šią savaitę (pokalbis su M.Greenu vyko gegužės 3 dieną – aut. past.) laimėjome du BAFTA Craft apdovanojimus, o kitą savaitę esame nominuoti dviem pagrindiniams BAFTA apdovanojimams. Dirbdamas apie tai negalvoji, bet labai gražu, kai tai įvyksta.
Na, o mūsų žiniomis, tai iki šiol žiūrimiausia „Eurovizija“. Ją stebėjo 164 mln. žmonių, o vien Jungtinėje Karalystėje – milijonu žmonių daugiau nei paprastai.
Taip galima patekti į bereikalingas varžybas, bet kiekviena „Eurovizija“ yra puiki. Prieš metus vykusi Italijos „Eurovizija“ buvo fantastiška. Malmėje bus genialu. Bet kadangi iki šiol sulaukėme didžiausio žiūrimumo, nepaprastai tuo džiaugiamės“, – tikina pašnekovas.
Na, o ką M.Greenas galvoja apie Silvester Belt dainą? Pasirodo, prodiuseris dar nebuvo jos girdėjęs!
„Niekada neklausau dainų iki pasirodymo. Išgirdau Jungtinės Karalystės dainą, nes ji čia neišvengiama. Bet atsisėsiu ir išklausysiu jas visas. Taigi iš tikrųjų net nežinau, kas yra favoritai“, – juokiasi M.Greenas.
Olimpiada – penkerių metų darbas
2012 metais Martinas Greenas ėjo vasaros olimpinių žaidynių Londone ceremonijų vadovo pareigas – buvo atsakingas už atidarymo ir uždarymo ceremonijas, deglo estafetę ir medalių ceremonijas. Paprašytas prisiminti šią patirtį, prodiuseris neslepia pasididžiavimo – jam tai buvo didžiausias projektas iki šiol.
„Dalis gudrybės buvo ta, kad mums pavyko suburti puikią komandą. Danny Boyle'as, kuris režisavo atidarymo ceremoniją. Kimas Gavinas, kuri režisavo uždarymo ceremoniją. Bradley Hemmingsas ir Jenny Seeley, kurie rengė parolimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Jie visi buvo puikūs.
Tai buvo kažkas, ko niekada nepamirši. Tai labai daug ko išmoko apie tai, kaip rengti šou, ir suteikia neįtikėtinos patirties. Niekada nenorėjau nieko daryti du kartus, todėl žinojau, kad daugiau niekada nieko nedarysiu.
Mano filosofija yra tokia: jei atsitiktų taip, kad tokį šou sukurtum ir jis būtų gerai priimtas, tuomet pasitrauk, kol esi priekyje. Štai, kodėl aš tęsiau veiklą dideliuose kultūros festivaliuose“, – tikina M.Greenas ir nusišypso prisiminęs vaizdą, kaip žaidynių užkulisiuose stalo tenisą žaidė grupės „One Direction“ ir „The Who“.
Karalienės šuolis parašiutu ir slapta apsauga
Kone labiausiai publikai įsiminęs siužetas iš šių žaidynių atidarymo ceremonijos buvo iš sraigtasparnio su Džeimsą Bondą vaidinusiu Danieliu Craigu iššokanti karalienė Elizabeth II. Martinas Greenas prisimena, kad ši idėja išties buvo ne jo, ir išduoda, ką apie visa tai galvojo dabar jau šviesaus atminimo monarchė.
„Tai buvo Danny Boyle'o idėja. Aš maniau, kad tai beprotybė. Tačiau Danny Boyle'as mus mokė sekti gera idėja. Taigi nuvykome į rūmus ir aptarėme, ką norime daryti, kaip tai veiktų ir, svarbiausia, kodėl norime tai daryti.
Tai buvo daroma su humoru ir meile bei šou, kupiname spektaklio, ir ji sutiko. Tik karalienė sutinka su viskuo, ką ji daro. Žmonės nedaro to jos vardu. Taigi turėjome šiek tiek palaukti, kol idėja nukeliavo iki jos ir vėl nusileido žemyn.
Tai darėme labai slaptai. Beveik niekas nežinojo, kad tai darome. Ir net tą vakarą dauguma žmonių nežinojo, kad tai vyksta, labai nedaug žmonių matė galutinį montažą arba apskritai žinojo, kad tai padarėme. Bet aš taip pat žinojau, kad man pasisekė, jog tą naktį stovėjau su karaliene. Ir ji buvo sužavėta ir manė, kad tai juokinga.
Ji turėjo nuostabų humoro jausmą. Ji taip pat buvo labai gudri, nes žinojo, kad visada turi iš naujo prisistatyti jaunesniems žmonėms ir būti jiems aktuali. Manau, kad taip elgdamasi ji nuolat atnaujindavo savo auditoriją“, – teigia M.Greenas.
Tiesa, apie itin aukštą karališkosios šeimos apsaugos lygį prodiuseris kalba atsargiai: „Kaip ir visi kiti aukšto rango žmonės, jie yra labai saugomi. Bet apsauga yra tokia, kad kai ji tikrai labai gera, tu nežinai, kad ji yra. Viskas atsipalaidavę ir viskas patogu.
Man pasisekė dirbti su įvairiais stipriai apsaugotais žmonėmis. Nuo karališkosios šeimos atstovų iki politikų ir didelių žvaigždžių, ir manau, kad tai yra svarbiausia. Jei apsauga suorganizuota gerai, jūs nežinote, kad ji ten yra.“
Pašnekovas juokiasi: „Mes juos (karalienę ir D.Craigą – aut. past.) kalbinome iš eilės, nes žinojome, kad jei eisime pas Danielį po to, kai karalienė pasakė „taip“, jis tikrai negalės pasakyti „ne“. Galbūt jis būtų pasakęs, kad nėra tikras, jei būtume padarę atvirkščiai.“
„Visa tai – tik teatras“
Martinas Greenas šiandien yra atsakingas už didžiausius pasaulio renginius, tačiau jo ištakos yra ne kur kitur, o teatre – prodiuseris studijavo teatrą Plimuto universitete, o vėliau Lidso universitete įgijo šios srities magistro diplomą. Paklaustas, kaip teatras jam padėjo karjeroje, pašnekovas išduoda: tai, ką jis daro – tik teatras.
„Kažkas man kartą, kai pradėjau dirbti su Olimpinėmis žaidynėmis, pasakė, kad tai tik teatras. Tik reikia ne vieno, o 70 scenos vadybininkų. Ir reikia dviračio, kad pervažiuotum per sceną. Bet visa kita yra tas pats. Yra scena ir yra žiūrovai. Kaip ir daugelyje šių dienų dalykų, taip ir čia yra televizijos kameros.
Taigi manau, kad principai yra lygiai tokie patys. Skiriasi tik mastas. Vis dar eina kalba apie pasakojimą, emocijas, spektaklį įvairiomis formomis, o jūs tiesiog padidinate mastelį ir kitaip išnaudojate erdvę.
Ir tada šie dalykai tampa didesni. Tuomet jūs pradedate sąryšį su televizija mažesniu būdu, manau, kad tai ir yra esminis skirtumas. Mažesniame teatre nebūtinai susiduriama su televizija. Labai svarbi tampa integracija su tuo, kaip tos laidos kuriamos su kamera ir televizijos režisieriumi“, – prisimena prodiuseris.
Svarbiausia – du dalykai
Martinas Greenas jo pėdomis siekiantiems pataria: svarbiausia – užsispyrimas ir pastovumas.
„Man pasisekė mokytis iš geriausiųjų. Hamishas Hamiltonas režisavo daugelį spektaklių, kuriuose dirbau. Jis neabejotinai yra geriausias pasaulyje tiesioginių televizijos laidų režisierius, iš jo daug ko išmokau.
Visada sakau tą patį. Jei esi tikrai geras savo darbe ir visas jėgas skiri tam, kad būtum geras tame, ką darai dabar, kas nors tai pastebės ir paprašys tavęs daryti ką nors kita. Manau, kad nepavyksta, jei žmonės, bandydami ką nors daryti, viena akimi žiūri į kitą dalyką. Jūs neskiriate tam viso savo dėmesio. Bet kas aš toks, kad duočiau kitiems patarimus?
Visada sakiau žmonėms, kad tiesiog būkite labai, labai geri tame, ką darote dabar. Nes kažkada kažkas tai pastebės ir paprašys daryti ką nors kita“, – pataria pašnekovas.
Paprašytas prisiminti savo svarbiausią projektą, M.Greenas atsisuka į bendruomenės renginius. Pasak jo, tai – projektas „Hull UK kultūros miestas 2017“, kurį jam surengti užtruko trejus ar ketverius metus.
„Tai buvo kelerius metus trukęs festivalis šiauriniame mieste, vadinamame Hullu, kuris buvo skirtas miestui atgaivinti ir atgaivinti miesto santykį su pačiu savimi. Tiesą sakant, ir likusios šalies santykius su juo.
Ir tai tebėra dalykas, kuriuo didžiuojuosi labiausiai, nes pamatėte visą miestą, pilną žmonių, kurie surėmė pečius ir pasakė, kad mes mylime savo miestą.
Tai daug ką pakeitė pačiame mieste. Ir aš manau, kad iš visų dalykų, kuriuos dariau, labiausiai didžiuojuosi senuoju projektu, manau, kad dar daug ką reikia nuveikti.
Dabar esu nuostabios bendrovės „Tait“ pasaulinių tiesioginių renginių viceprezidentas. Mes organizuojame didelius renginius visame pasaulyje, ir tai atvėrė visiškai naują darbo kryptį, susijusią su didesnių renginių organizavimu tarptautiniu mastu ir skirtingose aplinkose. Man labai patinka šis naujas etapas“, – pokalbį užbaigia Martinas Greenas.