Evelinos laiškas mamai. „Tu pirmoji džiaugdavaisi ir pirmoji dėl manęs liūdėjai“
Mama kiekvieno žmogaus gyvenime vaidina bene svarbiausią vaidmenį, tačiau kiek dažnai mes jai dėkojame? Tikriausiai pernelyg retai. Būtent dėl to portalas Ji24.lt skelbia laiškų konkursą „Ačiū tau, Mama!“.
Visus konkurse dalyvaujančius laiškus rasite ČIA.
Lyg pro sapną pamenu, kai stovėdama tarp tokių pat mažų kaip aš vaikų darželyje deklamuoju taip gerai pažįstamas eiles: „Tau, mano mamyte, pirmieji pirmieji žiedai...“.
Tariau iš širdies, tik ar galėjau numatyti, kiek pirmųjų mano gyvenimo ivykių ir potyrių ateityje bus susiję su Tavimi, mamyte?
Ačiū, kad daug metų ėjai šalia manęs ir skrupulingai rinkai akmenukus nuo mano kelio tam, kad rečiau suklupčiau.
Tu pirmoji mane priglaudei prie savęs ir švelniai paglostei galvelę, Tu pirmoji mane pamilai, pirmoji džiaugdavaisi ir pirmoji dėl manęs liūdėjai.
Ar galėčiau kada atsidėkoti už tai? Ar įmanoma?! Net jei kiekvieną dieną pieščiau ant debesų užrašą „Ačiū“, ar to užtektų išreikšti dėkingumą už dovanotą man gyvenimą? Ne, manau, kad ne, bet galiu stengtis sakyti ačiū Tau, mamyte, vos tik progai pasitaikius.
Ačiū už laimę būti Tavo dukra. Ačiū už dovanotą dalelę savęs, už veido bruožų panašumą ir charakterio savybes. Ačiū Tau už kantrų ėjimą šalia, man augant, už tas akimirkas, kai mylėjai nepaisydama to, kiek eibių Tau iškrėčiau dėl savo nesupratimo.
Ačiū už laiką, skirtą man, kad išmokytum tapti geresniu žmogumi sau pačiai ir kitiems. Ačiū, kad daug metų ėjai šalia manęs ir skrupulingai rinkai akmenukus nuo mano kelio tam, kad rečiau suklupčiau.
Nugindavai lyg vėjas apsiniaukusį dangaus skliautą, kad pajusčiau saulę, kai man reikėjo šviesos. Parodydavai kelią, kai paklydusi ieškojau Tavo širdies namų.
Ačiū, kad apkabindavai, kai jausdavausi nesaugi, džiaugdavaisi, kai buvau laiminga, ir kantriai, labai kantriai laukei, kol užaugusi suprasiu, kaip besąlygiškai mama gali mylėti savo vaiką.
Man jau 33 metai. Šiuo metu pati jau esu dviejų dukrų mama ir, taip, mamyte, aš jau suprantu, kokia ta mamos meilė stipri.
Labai džiaugiuosi, kad turiu progą su Tavimi kalbėti, rašyti Tau laiškus, nes šiuo metu esu išvykusi iš Lietuvos.
Esu laiminga, jausdama Tavo neišsenkančią širdies šilumą, net kai esu nebe ta maža mergaitė, sėdinti Tau ant kelių.
Ačiū, kad esi, kad galiu pasakyti ir parašyti visa, kas mano širdy. Tu man – Dievo dovana! Myliu stipriai, kaip ir tu mane.
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“.
Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.
Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.
