Festivalis, kuriame nieko netrūksta: jame apsilankę neabejoja sugrįšiantys kitąmet

Tradiciškai „Švyturys Brewery“ darykloje lankytojų laukė aludarių vedamos degustacijos ir ekskursijos, o čia pat išdygusiame gatvės maisto vagonėlių miestelyje – įvairiausių pasaulio virtuvių patiekalai ir užkandžiai. Dėl muzikos atvykusiems pramogautojams buvo paruoštos trys scenos: jose pasirodė populiariausi Lietuvos atlikėjai ir humoristai, o po vidurnakčio viliojo šokiai su žinomais didžėjais iki pat ryto.

„Tas trumpas lietus mūsų tikrai neišgąsdino – susirinko linksmi žmonės, kurių nuotaikos joks lietus neišsklaidytų. Prisibendravome, prisijuokėme, prisiragavome ir festivalį uždarėme tik su ryto aušra“, – juokiasi vienas iš festivalio organizatorių, „Švyturys Brewery“ aludaris Mažvydas Matukas.

Per Aludarių dieną buvo galima pamatyti ne tik „Raudonų plytų alaus dirbtuves“, bet ir brandinimo rūsius, išgirsti aludarystės šiame krašte istoriją ir įdomybių. Patyrę gidai visus norinčius supažindino su alaus gamybos tradicijomis ir šiuolaikiniais procesais bei inovacijomis.

Tiek ekskursijose, tiek degustacijose žmonės labai domėjosi alaus kultūra, skoniais, pačia švente ir jos istorija, tad, šypteli Mažvydas, netrūko ne tik skanaus maisto bei gėrimų, bet ir pašnekesių – savo patirtimi jis noriai dalijosi su kiekvienu užkalbinusiu.

„Su ne vienu dalyviu atsisveikinome iki kitų metų. Smagu girdėti, kad tiek šventėje prekiavę, tiek joje svečiavęsi žmonės iškart reiškė lūkestį dalyvauti ir kitąmet. Tai – geriausias įrodymas, kad viskas pavyko puikiai!“ – neabejoja žinomas aludaris.

„Vieni atvyksta norėdami pažinti alaus kultūrą, kiti – dėl geros muzikos ir maisto, tačiau neretai nutinka taip, kad po šventės žmonės būna gavę visko ir dar daugiau: atvykusieji dėl muzikos atranda alų, o atvykusieji dėl alaus netikėtai pasilieka šokti iki ryto. Tai – visapusiškas renginys, kuriame dera viskas: ekskursijos, degustacijos, muzika, pažinimas ir linksmybės. Kadangi sulaukiame itin gerų atsiliepimų, turime svajonę Aludarių dienos festivalį auginti ir padaryti dar didesnį ir įspūdingesnį“, – priduria M.Matukas.

Jis džiaugiasi, kad 2014 metais aludarių būrelyje paskleista mintis apie tokios dienos festivalį neliko tik smagiu pasvajojimu, o pavirto į vieną ryškiausių Klaipėdos švenčių: „Kolegos mus sveikino su Aludarių diena ir kilo mintis: kodėl šia proga savo žiniomis ir atradimais nepasidalijame su daugiau žmonių? Juk galime plačiai atverti alaus daryklos duris, parodyti, kuo mes gyvename, praplėsti akiratį apie alaus kultūrą, dalytis, ragauti, atrasti! Senokai nebe tie laikai, kai Lietuvoje tebuvo kelios rūšys alaus.“

Aludaris užsimena, kad tai – ne vienintelė tokio pobūdžio šventė: pirmąjį rugpjūčio ketvirtadienį pasaulyje minima IPA (angl. Indian Pale Ale) diena, kurios metu galima paragauti skirtingų šio alaus variacijų. Šiemet Lietuvoje ji bus minima jau šeštą kartą.

„Viskas prasidėjo vos nuo kelių statinių alaus, tačiau sulaukę sėkmės šią progą nutarėme minėti stipriau – prisijungė daugiau nei šimtas Lietuvos barų, o mes sukūrėme penkias naujas rūšis. Žmonės vėl turi progą ragauti ir bendrauti su aludariais. Alus su vaisiais, alus su daržovėmis, kelis mėnesius brandintas ąžuolo statinėse, – tai dalis to, ką ruošiame ir kuo nekantraujame pasidalyti“, – šypteli.

Skaniai skanu!

Pirmąkart Aludarių dienos festivalyje su „Aštriai aštru“ dalyvavęs aštraus maisto bei paprikų žinovas Liudas Pranskevičius šventei negaili komplimentų. Anot jo, tiek pradedant techniniais sprendimais, tiek baigiant pačia idėja festivalis pranoko jo lūkesčius.

„Komplimentai organizatoriams! Mes neabejojame, kad norėsime grįžti ir kitąmet. Ypač rimtai pasižiūrėjome į dalyvavimą šioje šventėje – stipriai dirbome, todėl iki renginio pabaigos buvome viską pardavę, viskas buvo išragauta iki paskutinio lašo. Turėjome ir specialiai šiai šventei sukurtą aštrų padažą: iš „Švyturio“ gavome salyklo, apynių ir pagaminome ypatingą padažą – jis sulaukė didelio susidomėjimo. Su „Švyturio“ alaus someljė Jonu Lingiu nutarėme, kad tokį dalyką išties verta kasmet turėti Aludarių dienos festivalyje.“

„Aštriai aštru“ pavadinimas šventėje pateisino savo vardą – festivalyje surengtas ir pirmasis uostamiestyje aitriųjų paprikų valgymo čempionatas. Varžėsi aštuoni dalyviai: pradėję nuo gana silpnų, finišą pasiekė du dalyviai – jiems teko valgyti aštriausią pasaulyje papriką. Gerti ir kitaip vėsinti burnos šioje karščio fiestoje nebuvo galima, tad laimėtojas tebuvo vienas.

„Jokių antrų ar trečių vietų nebuvo – tik pirma. Šįkart patiekėme penkių rūšių paprikų. Finale aštriausią pasaulyje papriką turėjo suvalgyti du varžovai: vienas įveikė, o kitam užteko tik atsikąsti. O ir šiaip viso renginio metu „deginome“ žmones – kiekvienam norinčiam suteikėme galimybę išbandyti savo aštrumo ribas“, – juokiasi L.Pranskevičius.

Festivalyje buvo galima išbandyti ne tik skonio receptorių ribas – čia koncertavę atlikėjai sutikti itin šiltai. Antai dainininkė Monika Pundziūtė-Monique prisipažino pirmąkart nuo scenos klausytojui davusi penkis, o štai grupė „Solo Ansamblis“ taip įsiūbavo šokių aikštelę, kad temperatūra uostamiestyje, tikėtina, pakilo bent keliais laipsniais.

Gera žinia ta, kad jeigu šiemet dėl kokių nors priežasčių jūsų čia nebuvo, kitąmet klaidą galėsite ištaisyti. Tad iki susitikimo Klaipėdoje 2023-iaisiais!