Festivalyje „Granatos Live“ koncertuosiantis Therr Maitz – apie vaikystę lietuviškame kaime, muziką ir sūnaus gimimą

Ar tuomet kai prieš 10 metų sukūrėte grupę, tikėjotės jog vieną dieną ji taps Nr. 1 Rusijoje?

Šis klausimas šiek tiek dviprasmiškas. Mes jaučiame, kad esame puiki grupė, bet ne tai svarbiausia.

Rusijos muzikiniame pasaulyje ilgus metus dominuoja atlikėjai, dainuojantys popsą, koncertų metu rengiantys didelius šou ir jų metu pakeičiantys ne vieną sceninį kostiumą. Ar tokioje aplinkoje Therr Maitz buvo sudėtinga atrasti savo klausytoją?

Jų įtaka ir toliau nemažėja, prie to labai prisideda ir ne mažiau įtakingos masinio informavimo priemonės. Tai tiesiog verslas, kuriame jiems lengviau pasiūti dar vieną naują sceninį kostiumą, nei pašokti aukščiau savo galvos. Tačiau prieš maždaug 6 metus mes suvokėme, kad žmonių, kurie nebenori viso šito matyti, atsiranda vis daugiau. Staiga tapo aišku, jog tokia auditorija egzistuoja ir ji pasirengusi eiti į koncertus ir mokėti už muziką.

Jūsų kuriamų dainų tekstai angliški. Kodėl?

Esmė tik muzikalume. Anglų kalbos fonetika labiau tinka toms melodijoms, kurias man pavyksta sukurti.

O ką reiškia Therzz Maitz?

Tiesą sakant, nieko. Prieš daugelį metų mums reikėjo sugalvoti pavadinimą grupei, tai ir sugalvojom. Šioje istorijoje buvo tam tikros logikos, bet iš esmės Therr Maitz nereiškia nieko.

Ar per visus šiuos metus kada nors pagalvojote kuo būtumėt, jei nebūtumėt tapęs muzikantu?

Aš visą laiką juokauju, kad būčiau ledų pardavėju. Man ši profesija atrodo labai simpatiška.

Koks buvo pats keisčiausias momentas jūsų muzikinėje karjeroje?

Dalyvauti televizijos projekte (past. A. Beliajevas dalyvavo TV projekte „Balsas“). Aš visada niekinau tokius telešou ir jų dalyvius. Tačiau po visko džiaugiuosi, kad pabandžiau. Buvo įdomu ir save patikrinti, ir sužinoti, kaip veikia toji sistema iš vidaus.

Kalbama, kad „Balsas“ svariai prisidėjo prie Therr Maitz muzikinės karjeros. O ką projektas davė jums pačiam?

Manau, svarbiausia nepamiršti, kad reikia pažinti ir išbandyti nauja. Man „Balsas“ buvo kaip išblaivinimas, lyg viską būčiau pradėjęs iš naujo, nuo nulio. Kuriantiems žmonėms tai labai naudinga.

Ar jums patinka būti įžymiu? Kaip pasikeitė jūsų požiūris į žinomumą?

Žinomumas – instrumentas, padedantis paskleisti mano muziką. Tai svarbiausia. Yra pliusų ir yra minusų. Atlikėjai dažnai pasakoja, kokia sunki šlovės našta. Aš to nepasakosiu. Man nesunku.

Ką padarėte su pirmu honoraru, uždirbtu iš muzikos?

Nusipirkau kelnes, marškinius, keptuvę mamai ir nugirdžiau draugus.

Ar matote save muzikantu senatvėje?

Aš nieko daugiau ir nemoku. Tad manau, neturiu pasirinkimo. Nebūtinai šokinėsiu po sceną, bet muzika ir toliau užsiiminėsiu. Jau dabar kuriu muziką kinui ir teatrui – ruošiuosi senatvei.

Kokiu jūs buvote vaikystėje? Apie ką svajojote?

Kaip ir visi vaikai, norėjau būti kosmonautu, ledų pardavėju ir kaubojumi vienu metu. Ir dar pageidautina, kad nieko nereiktų daryti. Dar vedžiau iš proto tėvus grodamas puodais – norėjau būti būgnininku.

Kas jus įkvepia?

Daugybė įvairių žmonių, o tiksliau sakant – jų poelgiai. Aš neturiu idealų, greičiau esu stebėtojas.

Kaip Antonas Beliajevas ilsisi? Kokia diena jums ideali?

Po kūdikio gimimo (past. A. Beliajevas su žmona augina gegužę gimusį sūnų) man pakanka visą dieną gerai su juo pasilinksminti namie. O šiaip mėgstu „Playstation“ žaidimus, dviračius, gerus barus. Beje, įgarsinu vieną iš „Destiny 2“ personažų.

Jūsų žmona Julija – Therr Maitz vadybininkė. Jums lengviau su žmona ar su vadybininke? Kaip jums pavyksta suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą?

Mano žmona – stebuklas. Man tiesiog labai pasisekė. Tai sunku paaiškinti. Julija pačiu sėkmingiausiu būdu papildo mane tiek darbe, tiek buityje. Talentas ir muzika – puiku, bet gera vadyba ir žmona – daug svarbiau.

Jūsų sūnui vos kiek daugiau nei mėnui, o jis jau turi savo „Instagram“ paskyrą. Ar tai reiškia, kad nuo pat mažų dienų pratinate jį prie viešumo?

Mes jo neslepiame, bet ir nežadame už sūnų spręsti kaip jam gyventi. Aš pats norėčiau turėti tokią paskyrą kaip jo, su nuotraukomis nuo pirmųjų dienų. Noriu išmokyti sūnų muzikos, bet nespausiu jo. Didžiuosiuosi jei sūnus taps ir puikiu statybininku ar ledų pardavėju.

Kokia buvo pirma mintis išvydus sūnų?

Aš patyriau šoką. Po gimdymo Julija dar buvo apsupta gydytojų, o manęs paprašė pabūti su sūnumi. Tuo metu man norėjosi būti šalia žmonos, o ne nepažįstamo berniuko. Tačiau po 5 minučių mes susidraugavome. Kalbant apie sūnaus vardą, tie vardai, kuriuos buvome numatę iš anksto, netiko. „Google“ paieškoje išsiaiškinome, kad gegužės 22 d. yra Semiono vardo diena – nors iki gimdymo šis vardas net nebuvo atėjęs į galvą, kažkodėl man patiko, kaip tai skamba.

Ar esate buvęs Lietuvoje anksčiau?

Koncertas pirmasis, tačiau vizitas į Lietuvą – tikrai ne. Lietuvoje turiu giminių, čia gyvena mano tėvo sesers šeima. Vaikystę praleidau Kalvelių kaime, greta Kenos. Ten gyveno mano močiutė, tėvo mama, ir jos lietuvis vyras, mano vienintelis ir mylimiausias senelis. Jis ruošdavo pačius skaniausius sumuštinius ir daug ko mane išmokė. Tačiau apsilankymas šiandieninėje Lietuvoje man bus pirmas.

Į Lietuvą jūs atvyksite kartu su šeima. Ką žadate čia nuveikti?

Planuojame aplankyti gimines ir man svarbias vietas iš mano praeities. Galvoju apie Trakus, zoologijos sodą Kaune – beje, tai pirmasis mano gyvenimo zoologijos sodas. Sūnui tai bus antra kelionė į užsienį – jau spėjome su juo apsilankyti Prancūzijoje. Skridome į vienų mados namų kūrybinį vakarą, bet kūdikiams, patikėkit, ant ceremonijų nusispjauti. Jam tik valgyti ir kakoti.