Filologei Ernestai Kazakėnaitei įteikta Nepriklausomybės stipendija

Atsiimdama ją E.Kazakėnaitė atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą ši stipendija skiriama kalbos tyrimams.

„Visi, mylintys žodį, žinome, kad kalba nėra tik bendravimo priemonė, padedanti susikalbėti, išsikalbėti ar įkalbėti. Ji – neatsiejama mūsų valstybingumo dalis, persismelkusi į bene visas gyvenimo sritis, nesvarbu, norime to ar ne“, – teigė mokslininkė.

Pasak Valstybės Nepriklausomybės stipendijos komisijos narės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, E.Kazakėnaitės, daktarės disertaciją apgynusios iš latvistikos, žvilgsnis į lietuvių kalbą yra sustiprintas antrosios gyvos baltų kalbos.

„Mums labai reikia baltistų, palaikančių dviejų tautų giluminį, kalbinį ryšį“, – sakė profesorė.

Anot jos, savo kalbiniais tyrimais E.Kazakėnaitė, rinkdamasi komparatyvistinį, lyginamąjį kelią ir neišleisdama iš akių faktologijos, atsargiai pereina ir į kalbų istorijos pasakojimą, plečia bendrinančios filologinės humanistikos erdvę, svarbią Baltijos regiono identitetui.

Nepriklausomybės stipendija E.Kazakėnaitei skirta už jos projektą „Valstybingumas ir tapatybės formavimas(is) XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose“.

Jo tikslas – ištirti, kaip lietuvių kalba vartota įvairiuose rašytiniuose lietuviškuose ir kitakalbiuose šaltiniuose.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikiama kiekvienų metų kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

1989-aisiais Širvintose gimusi E.Kazakėnaitė baigė Lietuvių filologijos bakalaurą, Bendrosios kalbotyros magistro studijas.

Apgynusi daktaro disertaciją „XVI–XVII a. liuteronų latviškųjų Biblijos fragmentų sąsajos su Glucko Biblijos vertimu (1685–1694)“, tyrimus ji tęsė Vilniaus universiteto (VU) podoktorantūroje tema „XVI–XVII a. baltų raštijos komparatyvistiniai tyrimai“, po jų liko dirbti VU Baltistikos katedroje.