Ramus, taikoje su savimi ir pasauliu – toks iš nuotraukų žvelgia vienas žymiausių Lietuvos filosofų, vertėjas, eseistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas ŠLIOGERIS (1944–2019). Tokį jį matė penkis dešimtmečius šalia buvusi žmona – dokumentų restauratorė Zita ŠLIOGERIENĖ.
„Nuotraukų su manimi nedaug. Galima sakyti, išvis nėra. Nes labai nemėgstu fotografuotis – bijau kamerų“, – prisipažįsta. Tiesa, už komodos stiklo – viena nespalvota fotografo Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka, daryta prieš beveik trisdešimt metų: retas kadras, kai kameros objektyvas juodu užfiksavo kartu.
Tuo tarpu kompiuterio ekrane ponia Zita atveria savo nuotraukas, kurios sugulė į parodą „Kasdienybės tyloje“. Visose – legendinis filosofas, kuriam 2024 metais būtų sukakę aštuoniasdešimt. „Norėjau parodyti buvimą dviese. Kartu. Tyloje, – pristato darbus. – Pažįstama apžiūrėjo parodą ir klausia: „O kur tu?“ Sakau: „Aš visur. Tik už kadro.“ Čia – tylioji ir gražioji mūsų su Arvydu gyvenimo pusė. Pats tikriausias buvimas dviese.“
Kaip judu susipažinote?
Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą ir literatūrą. Po pirmo kurso mums buvo tautosakos praktika: reikėjo važinėti po kaimus, mažus miestelius ir rinkti dainas, pasakas, patarles. Tuo metu vyko didelė kompleksinė ekspedicija Šiaurės Vakarų Lietuvoje, netoli Baltarusijos. Filosofijos doktorantas Arvydas aktyviai dalyvavo „Romuvos“ judėjimo veikloje