Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 6 nuotraukos ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.

Ramus, taikoje su savimi ir pasauliu – toks iš nuotraukų žvelgia vienas žymiausių Lietuvos filosofų, vertėjas, eseistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas ŠLIOGERIS (1944–2019). Tokį jį matė penkis dešimtmečius šalia buvusi žmona – dokumentų restauratorė Zita ŠLIOGERIENĖ.

„Esu labai patenkintas gyvenimu. Tokiame amžiuje turėti šaunią, jauną, gerą moterį – argi ne laimė?“ – prisipažįsta kompozitorius, dainininkas, ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys LIUPKEVIČIUS. Ir patvirtindamas savo žodžius pakšteli į skruostą šalia sėdinčiai širdies damai poetei Irenai GILDUTYTEI-NAVIKIENEI.

„Arba menininkė išvažiuosiu iš Kauno, arba mano lavoną nuvešite į tėviškę!“ – 1929-aisiais Kauno meno mokyklos direktoriui Kajetonui Sklėriui rėžė septyniolikmetė panelė Domicelė TARABILDAITĖ, po vedybų su bendrapavardžiu tapusi TARABILDIENE (1912–1985). Dailininkė iš prigimties, kurios talentui pakluso visos meno rūšys.

Šiandien Giedrius KLIMKEVIČIUS – dvaro Šiaurės Lietuvoje valdytojas, o prieš tris dešimtmečius jo kasdienybė priminė nesibaigiantį rokenrolą. Buvęs vilnietis su lengva šypsena pasakoja apie laikus, kai kuriant lietuvišką šou verslą maišėsi dienos ir naktys, draugai ir interesantai.

Plungėje gimusi garsiausia ne tik Lenkijos, bet ir pasaulio Himalajų užkariautoja, lietuvės ir lenko dukra WANDA RUTKIEWICZ (1943–1992) pramušė visas stiklines stereotipų lubas. Į priekį ją vedė ambicijos, nė kiek ne mažesnės už jos nugalėtą Everestą, ir beatodairiška drąsa. O iš paskos nuolat prisivydavo tragedijos.

Legendų apie nedorėlį Čičinską yra girdėjęs, matyt, dažnas. Tačiau kiek ragavusių šio bajoro vardu pavadinto patiekalo? Norint kuo autentiškesnės patirties, reikėtų važiuoti į Panevėžį: būtent ten prieš gerus penkiasdešimt metų sukurtas „ČIČINSKO“ KEPSNIO receptas.