„Džiaugiuosi, kad niekada neapsiribojau kurios nors vienos srities fotografavimu. Tad iki šiol galiu stebėti, koks turtingas yra gyvenimas: jame pilna ir džiaugsmo, gimimo, meilės, ir skausmo, mirčių“, – sako vienas garsiausių šalies fotomenininkų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Romualdas POŽERSKIS, praėjusią vasarą šventęs 70 metų jubiliejų.
Jubiliejaus proga Kaune buvo surengta jūsų paroda „Kauno menininkai ir mūzos“, išleidote albumą „Menininkai ir mūzos“. Mūza ne vienas vadino ir jūsų šviesaus atminimo žmoną Virginiją...
Su Virginija kartu nugyvenome beveik keturiasdešimt metų, tad ir ji buvo arti fotografijos. Drauge važiuodavome į parodų atidarymus Lietuvoje ir užsienyje, kartu dalyvaudavome draugų šventėse. Ji daug metų dirbo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus buhaltere. Pažinojo ir fotografus, ir meno kritikus. Namuose kalbėdavome apie šeimos, namų reikalus, vaikus ir vėl grįždavome prie fotografijos. Kai kalba pasisukdavo apie darbus ar autorius, kurie man nepatinka, ji ramindavo: „Nepergyvenk, laikas parodys, kuri fotografija gera, o kuri nieko verta.“
Vasarą sueis penkeri metai, kai jos nebėra. Paskendo Baltijos jūroje gelbėdama anūkes, kai vasarojome savo sodyboje Latvijos Nidoje. Prisimenu tai kaip siaubo filmą. Buvau ten pasodinęs porą medelių baltais lapeliais. Virginija jais taip džiaugėsi. Tačiau po nelaimės medeliai nudžiūvo – tarsi mirtis būtų pralėkusi pro juos ir nusivijusi Virginiją į jūrą...
Mano vasaros ir toliau bėga ten. Tik nebejaučiu džiaugsmo maudytis jūroje. Anksčiau mėgau nardyti, o dabar net nebeplaukioju: įlendu – ir atgal į krantą. Labai sunku. Kurį laiką po netekties jutau, kad Virginija aplink mane skraido... Bet reikia gyventi toliau. Užsimirštu dirbdamas. Per parą plušu po dvylika valandų ir daugiau: ruošiuosi paskaitoms, tvarkau archyvą, planuoju parodas, rengiu albumus. Šiuo metu su dukra Monika, kuri taip pat pasirinko fotografijos kelią, kaip tik dėliojame bendrą fotoalbumą, jis turėtų pasirodyti lapkritį.