Gamta – mūsų namai. Nepamirškite!
Atšilus orams, su krepšiais valgių, plastikinių indų ir butelių skubame į paežeres ir pamiškes pailsėti ir atgauti jėgų. Neretai po tokios civilizacijos nukamuotos asmenybių viešnagės atgauti jėgas turi miškas – akis bado nuniokotos stovyklavietės, kalnai šiukšlių, išdraskyti skruzdėlynai.
Kaip jau ne sykį rašėme, kultūringa asmenybė nesikeikia, troleibuse užleidžia vietą močiutei ir nešiukšlina. Ne tik savo kieme, bet ir gamtoje. Net jeigu niekas nemato. Ypač jei niekas nemato! Juk būtent taip parodome tikrąjį savo išprusimą.
Vienaip ar kitaip niokodami miškus ir pakrantes ne tik menkiname gamtos grožį, rodome netinkamą pavyzdį vaikams, bet ir gadiname kitų poilsiautojų nuotaiką. Ir panašu, kad ne vienos kartos – konservų dėžutės dūlėja iki 90 metų, plastiko pakuotės – nuo 80 iki 200 metų, stikliniai buteliai – 900 metų! Šiukšlės gamtai kenkia ir pamažėle ją niokoja visais įmanomais būdais: iš plastiko butelių formuojasi ištisos salos, neatsakingas elgesys su nafta sukelia milžiniškas ekologijos katastrofas, kurių kaltininkas – žmogus. Nereikia būti žaliuoju, kad būtum sukrėstas išvydęs didelėje konservų skardinėje įstrigusį vėžlį, bejėgį sparnuotį naftos surakintais sparnais ar nuo teršalų kiekio dūstančias žuveles.
Gamta visų namai
Puikius tarpusavio santykius ir tobulo bendravimo paslaptis apibūdina paprasta taisyklė – elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad ir su jumis elgtųsi. Tokia pati taisyklė turėtų egzistuoti ir kiekvieno turisto galvoje – palikite stovyklavietę ar iškylos vietą tokią, kokią pačios norėtumėte rasti. Trumpai tariant, šiukšles išsivežti būtina, ir jokių diskusijų. Jeigu esate įsitikinę, kad to nedarysite, turėtumėte stovyklauti tik specialiu ženkleliu pažymėtose stovyklavietėse. Jose poilsiautojų patogumui įrengtos šiukšliadėžės, iš kurių šiukšlės išvežamos. Jeigu sustatyti konteineriai rūšiavimui, malonėkite šiukšles išrūšiuoti – bent taip prisidėsime prie planetos taršos mažinimo.
Paprastai puikiai įrengtose stovyklavietėse būna ne tik saugios kepsninės, laužavietės, bet ir specialios apžvalgos aikštelės, informaciniai pranešimai, ką verta pamatyti konkrečioje vietovėje. Kad visa tai būtų sukurta, kažkas stengėsi, taigi gerbkite kitų triūsą ir pagalvokite, kaip galėtumėte prisidėti prie gamtos išsaugojimo.
Ypač atsargiai elkitės su ugnimi!
Miškininkai sako, kad gaisras – didžiausia miško nelaimė, kurios metu sudega reti augalai, žūsta gyvūnai, perintys paukščiai, žaliuojantys šimtamečiai medžiai. Todėl net vaikams turi būti aišku, kad negalima deginti žolės, šiukšlių, mėtyti degtukų, kitų gaisrą galinčių sukelti medžiagų. Laužus kūrenti, maistą šildyti ir gaminti patartina tik specialiai įrengtose laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženkleliu. Baigus kūrenti, laužą būtina visiškai užgesinti, užpilti jį žemėmis arba užlieti vandeniu, kol žarijos visiškai nustos rusenti.
Poilsiautojų patogumui yra sukurtas netgi laisvalaikio gamtoje pagalbininkas – pirmasis interneto viešųjų nemokamų Lietuvos laužaviečių žemėlapis http://www.laužavietės.lt. Jame rasite naudingos informacijos, kur galima teisėtai prisiglausti gamtos paunksmėje ir susikurti laužą nenusižengiant jokioms taisyklėms.
Atmintinė, kaip elgtis gamtoje
- • Gamtoje stenkitės elgtis kaip savo namuose. Juos juk puoselėjate ir prižiūrite, tiesa?
- • Jeigu vykstate pailsėti į naują vietovę, būtinai ja pasidomėkite ir pagalvokite, kur apsistosite. Informacijos apie nacionalinius, regioninius parkus rasite internete ar lankstinukuose. Juose pažymėti kempingai, poilsinės, kaimo turizmo sodybos ir t. t.
- • Automobilį statykite tik tam skirtoje vietoje. Jeigu nėra specialiai įrengtos aikštelės, transporto priemones palikite šalikelėje arba toliau nuo poilsio vietos, bet šiukštu ne ant miško paklotės ar pievos. Nesumanykite paežerėje plauti automobilio – automobilių kosmetika laikoma teršalais.
- • Nedeginkite ir neužkaskite plastiko atliekų. Juk plastiko pakuotės, maišeliai, buteliai yra nuo 80 iki 200 metų.
- • Atsakingai kūrenkite laužus. Jei laužavietės nėra, naudokite saugias išardomas mobiliąsias laužavietes.
- • Protingai važinėkite keturračiais. Atminkite, ši transporto priemonė skirta važinėti ne miško paklote, o keliais.
- • Išvydę pažeidėjus, juos sudrausminkite, sugėdykite. Pastebėję degantį žolės plotą, praneškite priešgaisrinei tarnybai.
- • Grybaudami ir uogaudami neardykite miško paklotės. Taip pat neardykite ir nenaikinkite skruzdėlynų, gyvūnų būstų – olų, drevių, lizdų ir pan.
- • Atminkite, nemažai augalų rūšių ir grybų įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Už jų skynimą, rovimą, augimviečių niokojimą gresia baudos, todėl verčiau grožėkitės akimis.
- • Jeigu esate aistringas žvejys, turite įsigyti žvejo bilietą, žūklės leidimą, licenciją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinklalapyje rašoma, kad žvejoti be žūklės leidimų, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus, visuose vandens telkiniuose gali vaikai iki 16 metų ir pensininkai.
- • Planuodami turistines keliones, nepamirškite, kad Lietuvoje yra daugybė draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, net keli rezervatai. Keliaujant po šias teritorijas, reikia laikytis specialių nuostatų, o patekti į rezervatą galima tik gavus rezervatų direkcijos leidimą.
- • Nacionaliniuose parkuose palapines statykite tik tam tikslui neįrengtose ir nenumatytose vietose. Taip pat žinokite, kad negalima triukšmauti, garsiai leisti muziką ar kitaip trukdyti kitų regioninio parko lankytojų ar vietos gyventojų poilsį, savavališkai kirsti, naikinti, žaloti medžius ar krūmus, leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose.