Garsaus romano įkvėpta kosmetikos linija jau trisdešimt metų skinasi kelią į vartotojų širdis

„BIOK LAB“ gamykla / „BIOK LAB“ nuotr.
„BIOK LAB“ gamykla / „BIOK LAB“ nuotr.
Šaltinis: Reklama
2022-03-08 11:08
AA

Ar kas būtų prieš trisdešimt metų pagalvojęs, kad lietuviška kosmetika bus pasiekiama ne tik savų prekybos centrų lentynose, bet ir plačiai eksportuojama į užsienį? Turbūt retas. Tačiau prie Vilniaus esančios „Biok Lab“ kūrėjai – penki biochemijos srities mokslininkai – patikėjo pirkėjais ir jau tris dešimtmečius siūlo kokybišką, natūralią ir piniginei draugišką kosmetiką.

„Biok Lab“ pastarąjį trisdešimtmetį augo kartu su „Maxima“, kurios vartotojai patys pirmieji susipažįsta su asortimentą papildančia nauja produkcija. 

„Pirmiausia pasakysiu, kad „Biok Lab“ be prekybos tinklo „Maxima“ nebūtų tokia sėkminga įmonė, kokia yra šiandien. Visi naujieji produktai, jų modifikacijos, prekiniai ženklai pirmiausia ir pasirodo „Maximoje“. Jų rezultatai atspindėdavo, ar Lietuvos vartotojas juos pamilo, ar juos reikia tobulinti. „Maxima“ buvo ir yra ir pagrindinis, ir didžiausias partneris, padėjęs lietuviškos kosmetikos gamintojui tapti tokiu. „Maxima“, kad ir kaip mes žiūrėtume irgi yra mūsų lietuviškas prekybos tinklas“, – pasakoja „Biok Lab“ vadovas N.Žioba. 

Prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų pirmasis lietuviškos kosmetikos gamintojas veiklą pradėjo nuo veido kremų – pirmųjų tokių, pritaikytų lietuviškai odai ir klimatui: 

„Patys pirmieji buvo „Margaritos“ veido kremai ir su nedideliais patobulinimais keturi iš jų vis dar yra parduotuvių lentynose ir vis dar yra mylimi Lietuvos vartotojų. Tai – „Margaritos“ maitinantys, drėkinantys kremai su kolagenu, su agurkų ekstraktu, su bičių vašku.“, – prisimena įmonės vadovas. 

„Biok Lab“ kuriama kosmetika yra puikiai atpažįstama ir dėl savo produktų linijų vardų – visi puikiai žinome „Margaritą“, lentynose matydavome ir „Rasos“ bei „Aro“ vardus. O už šių gražių lietuviškų vardų – ir įdomi jų atsiradimo istorija: 

„Margaritos” pavadinimas gimė įmonės steigėjams visiškai nepasitelkiant rinkodaros specialistų. Viena steigėjų prekės ženklo kūrimo metu skaitė M.Bulgavoko „Meistrą ir Margaritą“. Kūrinyje yra epizodas, kuriame veikėja panaudoja jaunystės serumą ir jos veidas ženkliai atjaunėjo. Remiantis šiuo epizodu ir nutarta pirmąjį veido kremą pavadinti būtent „Margaritos“ pavadinimu.

„Rasos“ pavadinimas buvo jau išmąstytas – idėja buvo, kad kremų linija pasižymėtų drėkinančiomis savybėmis. Pagalvojus, kaip išlaikyti ir lietuvišką pavadinimą, tęsiantį „Margaritos“ istoriją, bet tuo pačiu atspindintį ir drėkinimo efektą, vandenį, buvo pasirinktas „Rasos“ pavadinimas. Tai – ir moteriškas vardas, ir atspindi rasos lašelius.

Tuo tarpu „Aro“ prekinio ženklo pavadinimo istorija buvo dar paprastesnė. Reklamos agentūros dizaineris, žiūrėdamas į „Rasos“ etiketę ir galvodamas, koks pavadinimas galėtų tikti būtent vyriškų produktų linijai, tiesiog sukeitė raides. Taip iš „Rasos“ pavadinimo gimė jos brolis „Aras“.”

N.Žioba pastebi, kad per trisdešimt metų lietuvių poreikiai išliko baziniai – vartotojai nori kosmetikos, pagamintos iš natūralių medžiagų, kuri būtų pritaikyta būtent lietuviškai odai. Tačiau įmonė neatsilieka ir nuo kosmetikos rinkos naujovių bei stengiasi pasiūlyti vis daugiau produktų.

„Ir mes keitėmės – pradėjome naudoti naujas, modernesnes žaliavas, tokias kaip hialiurono rūgštį, apie kurią prieš trisdešimt metų lietuviai nebuvo net ir girdėję.“, – apie tendencijas pasakoja „Biok Lab“ vadovas.

Suradus naujas medžiagas ir apgalvojus formulę, pasiūlyti naują produktą klientui – ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip teigia N.Žioba, naujam produktui sukurti gali prireikti mažiausiai metų, o jo kūryba susideda iš trejų etapų: 

„Pirmiausia reikia sugalvoti, ko galėtų reikėtų Lietuvos, Europos vartotojams. Sugeneravus pluoštą skirtingų idėjų, etapą reikia užbaigti tuo, kad žmonės, dirbantys su biochemija, sugalvotų, kaip tokį produktą būtų galima sukurti ir vyksta eksperimentai naujų produktų kūrimo laboratorijoje.

Antroji, bene ilgiausia, stadija – produkto testavimas. Tam, kad vartotojas gautų kokybišką ir lūkesčius atitinkantį produktą, turime įsitikinti, kad jis visą tinkamumo vartoti laikotarpį, išliks stabilus, nepasikeis jo tekstūra. Na ir paskutinis, trečiasis, pats laimingiausias – pirmosios partijos gamyba ir pateikimas vartotojui.“ 

Per trisdešimt metų „Biok Lab“ plėtėsi ir išleidusi produktą, kuris labai patiko užsienio vartotojams – lietuvišką dantų pasta „Ecodenta“ drąsiai įsitvirtino tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Belgija ar Olandija. 

Į naujas patalpas persikėlusi „Biok Lab” vartotojams žada greitu metu pateikti naujienų, o trisdešimtmečio proga prekybos tinklui „Maxima“ linki ir toliau palaikyti glaudžius santykius su vietiniais gamintojais. 

Daugiau – video reportaže: