Garsiausia miesto kavinė įgyvendino gardų moksleivės užmojį

Šio pasiekimo link kelias vedė...per sandėliuką. „Marijos sandėliukas“ – taip vadinasi Marijos Šliuožaitės tinklaraštis, kuriame ji ne tik dalijasi patiekalų receptais, bet net ir maisto apžvalgomis. Marijos sugalvotu vertinimu – cukraus kubeliais – apdalinti tie patys „Ievos skanėstai“ bei „Rūta saldainiai ir kava", kepyklėlė „Pinavija“ ir „Ramenas ir pagaliukai“ Vilniuje.

Negana to, jai patikėta rūpintis kompanijos „auGalybė“ (@augalybe) „Instagram” paskyra.

Puodai ir –niolikos metų asmenybė, regis, retai suderinami dalykai. Tačiau šis stereotipas visiškai netinka Marijai. Nuo pat mažens ji atidi menkiausioms detalėms, kvapams – ji lyg pačių nuostabiausių animacinių filmų apie kulinariją herojė, pavyzdžiui, „La troškinys“.

Garsi mieste desertinė – ir joje staiga atsiranda pagal jūsų receptą sukurtas vaflis. Kaip tai nutiko?

Rugsėjo mėnesį į „Marijos sandėliuką“ įkėliau „Ievos skanėstų" apžvalgą, kurioje dalį patiekalų išgyriau, kai kuriems nepagailėjau ir kritikos. Po mėnesio gavau savininkės Loretos Mazalienės žinutę su pasiūlymu sukurti ką nors naujam kepyklėlės meniu.

„Ievos skanėstai“ – garsas apie šią kepyklėlę pasklidęs toli, į ją užsukti nepatingi ir pajūrin lekiantys vilniečiai. Kuo ji ypatinga?

„Ievos skanėstai" gyvuoja jau labai ilgai ir gargždiškiams tai visada buvo ir yra vieta, į kurią eina švęsti pačias įvairiausias šventes, žiūrėti futbolą ar šiaip pasėdėti su draugais. O žinia apie kepyklėlę paplito todėl, kad atvažiavus svečiams arba prireikus gardžios dovanos, visi lekia pirkti „Ievos skanėstų" pyragų ir sausainių – tai jau tradicija. Dažnai kepyklėlės gaminiai ragautojus taip sužavi, kad apie juos kalba ir po dešimtmečio.

Desertai ypatingi tuo, kad turi tą pažįstamą naminį skonį, bet tuo pačiu yra išskirtiniai, nežinant tikslaus recepto jų neatkursi.

Kokia vaflių atsiradimo kepyklėlėje eiga – juk greičiausiai teko įkvėpimą derinti su kokiais nors neįdomiais tokioms įstaigoms reikalavimais?

Pirmiausia sugalvojau tris vaflių idėjas, jas pristačiau vadybininkei. Taisyti receptų nereikėjo, nes jau buvau susipažinusi su jų meniu, tad žinojau naudojamus ingredientus. Kepyklėlės virtuvės šefė išbandė receptus, o mes išrinkome du geriausius.

Moliūginį vaflį kepyklėlė kepė mieste surengtoje Žibintų šventėje, o kokosinis su avietėmis liko meniu.

Kaip atvykėliui, girdėjusiam viena ausimi apie Mariją, gauti būtent TŲ vaflių – kaip juos atpažinti?

„Kokosinis vaflis su avietėmis (pagal Mariją)" – labai lengva atpažinti.

Rengiate maisto apžvalgas, skiriate tam tikrą skaičių cukraus kubelių. Žavinga, kodėl būtent cukraus kubeliais vertinate patiekalą? Ir kiek kubelių galima pelnyti daugiausia, kas tuo pamalonintas?

Matuoti žvaigždutėmis per daug nuobodu, tad norėjau ko nors kitokio. Pasirinkau cukraus kubelius, nes pirmoji mano apžvalga buvo apie saldėsius. Daugiausia galima gauti 5 kubelius. Tiek gavo pirmasis mano taikinys – „Pinavija" ir neseniai apžvelgti rameninė „Ramenas ir pagaliukai" bei kavinė „Rūta saldainiai ir kava". Mano apžvalgos neliko nepastebėtos pačių savininkų – smagu.

Kada ir kaip kilo mintis atkreipti dėmesį į maistą, jo ruošimą? Jauniems žmonėms, regis, tai nėra pati įdomiausia sritis.

Domėtis kulinarija pradėjau labai anksti – maždaug aštuonerių metų jau gaminau be mamos pagalbos. Pradžioje tai dariau iš neturėjimo ką veikti, bet labai greitai supratau, kad ta veikla man kelia didžiausią džiaugsmą. Būdama devynerių visiems sakydavau, kad užaugusi tapsiu virtuvės šefe, turėsiu 3 „Micheline“ žvaigždučių restoraną ir geriausių šefų komandą, kurie gamins pagal mano receptus, – šypteli Marija. – Jeigu turėčiau laiko, maistą ruoščiau nuo ryto iki vakaro – gaminimas man atstoja terapiją ar meditaciją, tai darydama visiškai atsipalaiduoju. Deja, mokykla ir kiti užsiėmimai suryja daug laiko, todėl virtuvėje sukuosi tik savaitgaliais.

Ką jaučiate gamindama patiekalą, kokios asociacijos kyla, apie ką tuo metu galvojate?

Gamindama aš susikoncentruoju tik į patį procesą ir skonius. Tai tarsi papuošalų vėrimas, kai matai tik tuos mažus karoliukus ir daugiau apie nieką negalvoji. Be to, paruoštas maistas suburia visą šeimą ar draugus – tai smagiausia dalis.

Koks produktas, patiekalas jus žavi labiausiai?

Valgyti labiausiai mėgstu sušius. Pastaruoju metu vis labiau domiuosi veganiška mityba, ji mane žavi tuo, kad iš vienų produktų galima sukurti visai kitus. Kas galėjo pagalvoti, kad iš kokosų aliejaus galima pagaminti patį skaniausią sūrį, o iš sojos varškės – vištieną. Tai lyg magija, negaliu atsistebėti produktų kūrėjų fantazija. Šią praktiką galima pritaikyti ir savo virtuvėje – vietoj sviesto ant duonos tepti avokadą, pyrago tešloje kiaušinį keisti brinkintomis sėlenomis, o aliejų – trintais obuoliais.

Taip pat mėgstu „super maistą" (superfood), nors tai gana kontraversiška tema. Tiesa ta, kad šiais ingredientais domiuosi ne dėl jų maistingumo, kuris dažnai kvestionuojamas, o dėl jų įdomumo. Pavyzdžiui, išbrinkintos chia (ispaninio šalavijo) sėklos virsta pudingu, ciberžolę galima drąsiai berti ne tik į ryžius ar troškinius, o ir į augalinį pieną – dar šliūkštelėjus klevų sirupo ir paskaninus cinamonu bei pipirais, turėsite auksinę latte kavą. Ir tai tik du pavyzdžiai iš daugybės kitų stebinančių produktų.

Su kokia gastronomijos pasaulio garsenybe norėtumėte pavakarieniauti? O išgerti kavos su kuo?

Pavakarieniauti norėčiau su Gordonu Ramsay, nes vaikystėje būtent jo laidas žiūrėdama supratau, kad noriu ne tik gaminti pagal kitų receptus, bet ir kurti savus.

O kavos mielai išgerčiau su Jamie Oliveriu. Kai buvau dešimties metų, krikštatėvis man nupirko jo knygą „Gimęs gaminti". Pamenu, tada pagalvojau, kad pavadinimas man labai artimas, skambėjo tarytum koks pašaukimas.

Kokiu pasiekimu šiandien džiaugiatės, didžiuojatės?

Jau užsiminiau, kad mane traukia veganiška mityba, tai džiaugiuosi, kad gavau galimybę kuruoti kompanijos auGalybė instagram'ą (@augalybe). Pati apie ją žinau jau senokai, o nuotraukas, pamatytas „Facebook'e“, net mamai rodydavau, bet niekada negalvojau, kad būsiu to judėjimo dalimi. Noriu pabrėžti, kad puslapį verta pasekti ir visavalgiams, nes tai puikus būdas atrasti naujas maitinimo įstaigas ir pasigrožėti kokybiškomis jų nuotraukomis.

Marijos Moliūginiai vafliai su obuolių sirupu

Mėgstamiausias receptas rudeniui, žiemai ir ypatingoms progoms. Gana lengvai pagaminama, bet patiks net išrankiausiems ragautojams.

Ingredientai:

2 1/2 puodelio miltų

4 a.š. kepimo miltelių

2 a.š. malto cinamono

1 a.š. pyrago prieskonių

1 a.š. malto imbiero

1/2 a.š. druskos

1/4 puodelio rudojo cukraus

1 puodelis moliūgų puree

2 puodeliai pieno

4 kiaušiniai

50g tirpinto sviesto

Obuolių sirupo ingredientai:

1/2 puodelio cukraus

1 v.š. kukurūzų krakmolo

1 a.š. malto cinamono

1 puodelis obuolių sulčių

1 v.š. citrinos sulčių

2 v.š. sviesto

Kaip gaminti:

1. Įkaitinkite vaflių keptuvę.

2. Dubenyje sumaišykit miltus, kepimo miltelius, cinamoną, pyrago prieskonius, imbierą, druską ir rudąjį cukrų. Kitame inde sumaišykit moliūgą, pieną ir kiaušinių trynius. Dar kitame dubenėly plakite kiaušinių baltymus iki standumo.

3. Į moliūgo mišinį įmaišykit miltus ir tirpintą sviestą. Šluotele atsargiai įmaišykite 1/3 kiaušinių baltymų. Sumaišykit su su likusiais baltymais ir kepkite vaflius.

4. Gaminam sirupą: puode sumaišykit cukrų, kukurūzų krakmolą ir cinamoną. Supilkite obuolių ir citrinos sultis. Virkite, kol mišinys sutirštės. Nukelkit nuo ugnies ir įmaišykit 2 šaukštus sviesto.

Patiekite šiltą.