Garsusis 26-erių mokytojas Jokūbas Širvinskas – apie tėvų susirinkimą bare, pikantišką pasiūlymą ir šlovę internete

Iš Druskininkų kilęs J.Širvinskas šiuo metu Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje dirba anglų kalbos mokytoju ir yra vienuoliktokų auklėtojas. Visgi, apie tokią karjerą jis net negalvojo – juokauja, kad tai mokytojo darbas pasirinko jį, o ne atvirkščiai.

„Studijuodamas universitete gavau dėstytojos pasiūlymą kelis mėnesius vienoje mokykloje pavaduoti anglų kalbos mokytoją. Sutikau, man tai buvo avantiūra, nes tada buvau vos 20-ties metų. Tada neturėjau nė minties, kuo iš tiesų noriu būti. Turėjau keletą idėjų, tarp jų ir sukti į politikos ar medicinos mokslus, bet vis neapsisprendžiau. O bandymas mokytojauti mano galvoje viską apvertė aukštyn kojomis“, – Žmonės.lt pasakojo jis ir pridūrė, kad netrukus gavo rekomendacijų, kurios padėjo gauti pirmąjį ilgalaikį mokytojo darbą.

Jokūbas iki šiol nežino, kodėl dėstytoja tada šį pasiūlymą pateikė būtent jam, juk pirmame kurse jis buvo toks kaip visi – dar tik kūrė savo gyvenimo kelią. Tačiau svarsto, jog viską galėjo lemti jo būdo bruožai.

„Tuo metu kažkokių įspūdingų žinių dar neturėjau, buvau dar per jaunas. Bet norint dirbti mokytoju, reikia būti empatiškam, komunikabiliam ir mokėti bendrauti su jaunesniais. Manau, kad šios savybės ir sužaidė“, – šyptelėjo.

Vos 20-ties prie klasės „vairo“ stojęs Jokūbas pradėjo mokyti 6–8 klasių mokinius – amžiaus skirtumas tarp mokytojo ir moksleivių tebuvo keleri metai. Dabar pirmieji jo mokiniai jau antro kurso studentai, o studijas toliau tęsia ir pats J.Širvinskas. Paklausus, kaip į jauną žmogų reagavo vyresni kolegos, vyras neslepia, kad nuomonių buvo įvairių, laimei, didesnių nesutarimų pavyko išvengti.

„Dažnai į jau susigyvenusį vyresnio amžiaus kolektyvą įsiliejęs jaunas žmogus gali šiek tiek viską išbalansuoti, juk ateina su savo naujomis idėjomis. Todėl su iššūkiais teko susidurti ir man, bet minčių dėl to išeiti iš mokyklos dar nebuvo, tikiuosi, ir nebus“, – juokėsi anglų kalbos mokytojas.

Susipynę du pasauliai

Dažnai girdime, kad jaunų žmonių netraukia mokytojo profesija, tačiau Jokūbas sakė socialiniuose tinkluose vis sulaukiantis žinučių su klausimais, kaip tapti mokytoju. Visgi, pripažįsta, kad dalį žmonių atbaido aplinka ir nepakankami atlyginimai.

„Man rašo studentai ir moksleiviai, kurie nori būti mokytojais, ir prašo mano patarimų. Atrodo, kad jaunosios kartos susidomėjimas tikrai yra, bet dažnai pasitaiko, kad tą norą numuša aplinka. Taip pat gali būti, kad kai kuriuos atbaido pati mokykla ir jos aplinka, įtakos turi ir finansai. Atlyginimai tikrai nėra dideli, o jauni žmonės juk turi daug norų ir ambicijų pamatyti pasaulį, keliauti“, – su Žmonės.lt mintimis dalijosi J.Širvinskas.

Tiesa, žvelgiant į mokytojo paskyras socialiniuose tinkluose atrodo, kad šis rado kažkokį ypatingą būdą, kaip suderinti viską. Jis dažnai keliauja, rodo ir savo stilingus rūbų derinius. Kaip jam taip pavyksta?

„Viskas priklauso nuo paties žmogaus (šyptelėjo). Kiek žinau jaunų ir savo darbą mylinčių mokytojų, visi jie dirba papildomai. Jie arba veda papildomas pamokas, arba turi kitų veiklų po darbo. Aš seniau fotografuodavau, filmuodavau, o dabar vedu tarptautinius projektus, kuriu turinį socialiniuose tinkluose. Man toks balansas tarp darbo švietime ir kūrybos tinka, bet yra žmonių, kurie nori orientuotis tik į vieną vietą, todėl toks gyvenimo modelis jiems tikriausiai netiktų“, – paaiškino jis.

Pasiteiravus, ar socialiniuose tinkluose kuriamas turinys kada pakišo koją profesiniame gyvenime, Jokūbas pasidžiaugė, kad dažniausiai sulaukia vien teigiamų reakcijų. Juk daugeliui tai puiki proga lyg pro raktų skylutę žvilgtelti, ką gi tie mokytojai veikia po pamokų.

„Visada galvoje sukasi mintis, kad kažkas labai norėdamas galėtų surasti, prie ko prikibti ar kažką neigiamo pakomentuoti. Tačiau dažniausiai grįžtamasis ryšys yra labai teigiamas, nes daugeliui tiesiog nėra įprasta matyti, ką mokytojas veikia po pamokų. Aš žinau, kad pamokose atiduodu visą save ir stengiuosi padaryti viską, kaip įmanoma geriau, o jau po pamokų viskas yra tiesiog smagus turinys. Tai – mano kūrybinė laisvė“, – patikino.

Socialiniai tinklai į J.Širvinsko gyvenimą įsiliejo taip pat netikėtai, kaip ir pats mokytojo darbas. Vieną dieną jis nusprendė pasižiūrėti, kodėl jo mokinius taip traukia toji garsioj „TikTok“ programėlė, o ten užsukęs įkėlė ir kelis vaizdo įrašus, kurie kaipmat sulaukė pasisekimo. Dabar jis netgi gauna pasiūlymų ką nors pareklamuoti ir taip papildomai užsidirbti. Visgi, kai kuriems pasiūlymas tenka tarti griežtą „ne“.

„Esu sulaukęs ne vieno reklamos pasiūlymo, kurio teko atsisakyti, pavyzdžiui, erotinių prekių parduotuvės. Net nebuvo taip, kad reikėjo per daug galvoti. Iškart žinojau, kad mano auditorija skirta ne tam, o juk didžioji dalis sekėjų – paaugliai. Kažkada dar ir lažybų firma kreipėsi, bet tokių dalykų nepalaikau ir neskatinu, todėl irgi atsisakiau“, – Žmonės.lt pasakojo Jokūbas.

Beveik per dvejus metus, anglų kalbos mokytojas jau spėjo išsigryninti, kokią asmeninio gyvenimo dalį nori rodyti visiems, o ką geriau pasilaikyti sau. Juk jo įrašus stebi ir mokiniai, tiesa, aptarti mokytojo įkeltų įrašų pamokų metu jiems nevalia – Jokūbas į tokias kalbas leidžiasi tik pertraukų metu.

„Pamokų metu mano socialinių tinklų turinio tikrai neaptarinėjame, bet prieš ar po pamokų būna, kad mokiniai prieina ir kažko paklausia, o jei pamato, jog kažkur keliavau, teiraujasi įspūdžių. Kažkada kūriau vaizdo įrašą su frazėmis, kurias dažnai naudoju pamokose, tai paskui prieidavo ir džiaugdavosi, kad įdėjau kažkurio vieno iš jų primintą“, – šyptelėjo J.Širvinskas.

„Mokytojai nuvirstų nuo kėdės“

Visuomenėje vis dar gajūs įvairūs stereotipai dėl amžiaus, tačiau 26 metų Jokūbas patikino, kad jaunystė dažnai tampa privalumu bendraujant su mokiniais. Tai pastebti ir jo auklėtinių tėvai.

„Dažnai mokinių tėvai į mane kreipiasi, jei reikia su vaikais pakalbėti kažkokiais rimtesniais klausimais. Sako, kad gal jums labiau atsivers, labiau patikės, ypač jei tas mokinys uždaresnis. Tas jaunesnis amžius kartais padeda sukurti artimesnį ryšį“, – neabejojo pašnekovas.

Anglų kalbos mokytojo galvoje nuolat sukasi naujos idėjos, o jos padeda bendrauti ne tik su mokiniais, bet ir su jų tėvais. Tikriausiai ne vienas nustebtų sužinojęs, kad tėvų susirinkimas vyks ne klasėje, o.... bare!

„Stengiuosi laisvės įnešti ir tėvams, kažkada susirinkimą dariau ne klasėje, o tiesiog bare. Jie sakė, kad iš pradžių tokia idėja atrodė keista, o vėliau džiaugėsi ir pripažino, kad vos atėjus į mokyklą daugelis patiria įtampą. Gal jie turi kokių nemalonių prisiminimų“, – svarstė J.Širvinskas.

Kalbantis su mokytoju natūraliai kyla klausimas, o koks jis buvo kaip mokinys? Juk dažnai įsivaizduojama, kad mokytojai buvo tikri visų numylėtiniai pirmūnai.

„Buvau tikras padauža (juokėsi), todėl tikrai ironiška, kad grįžau. Mokiausi gerai, bet elgesio prasme nebuvau dovanėlė, man netikdavo būti įspaustam į rėmus, vis ieškojau laisvės. Dažnai atsikalbinėdavau, prieštaraudavau mokytojams ir dabar tai atsiminus kartais gėda, bet suprantu, kad tokia jau ta paauglystė… Neabejoju, kad kai kurie mano mokytojai išgirdę, kad aš pats tapau mokytoju, gali net nuo kėdės nukristi“, – juokdamasis sakė Jokūbas.

Padaužai suprasti kitą padaužą išties lengviau, galbūt todėl J.Širvinskas taip gerai ir sutaria su savo mokiniais. Visgi, jis dažnai pasvarsto, kad kartais už tų vadinamųjų padaužų gali slėptis vaikai su dėmesio išlaikymo sutrikimais.

„Turiu ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas, – liet.), todėl puikiai suprantu tuos, kuriems sunku nulaikyti dėmesį. O juk kartais tie aktyvesni jaunuoliai visuomenėje ir vadinami padaužomis. Galbūt jiems tiesiog netinka tradicinis pamokų formatas, o aš šiuo klausimu tikrai turiu empatijos“, – neabejojo jis.

Paprašius pasimetusiems ir savo kelio vis nerandantiems jauniems žmonėms duoti patarimą, Jokūbas per daug nemąstė, atsakymą tarsi jau turėjo užantyje.

„Svarbiausia pažinti save ir nebijoti bandyti. Kai tu žinai, koks tu esi ir kas tau patinka, tampa paprasčiau pasirinkti savo kelią“, – užbaigdamas pokalbį su Žmonės.lt sakė Jokūbas Širvinskas.