Garsusis Avinjono festivalis atsirinko LNDT „Tartiufą“

LNDT „Tartiufas“ – pagrindinėje programoje

Kasmet Avinjono miestas ir jo apylinkės tampa vienu dideliu teatru – spektakliai rodomi daugiau nei dvidešimtyje skirtingų vietų. Iš viso festivalyje apsilanko per 130 tūkst. žiūrovų. Šiemet bus parodyti 47 spektakliai iš įvairių pasaulio miestų. Lietuvos nacionalinio dramos teatro komedija „Tartiufas“ įtrauktas į pagrindinę festivalio programą, kur pristatomi garsiausių pasaulio režisierių darbai.

Kelionė į Avinjoną Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui – jau antra. 2016 m. čia buvo parodytas ir itin didelio pripažinimo sulaukė spektaklis „Didvyrių aikštė“, rež. Krystian Lupa.

Oskaras Koršunovas savo kūrybą Avinjono publikai pristatys jau septintą kartą. Čia rodyti pirmieji jo spektakliai „Ten būti čia“ ir „Senė 2“. Vėliau Avinjono festivalis koprodiusavo „Meistrą ir Margaritą“, „Įstabiąją ir graudžiąją Romeo ir Džuljetos istoriją“, 2001 m. buvo parodytas „Ugnies veidas“, vyko Gintaro Grajausko pjesės inscenizacija dalyvaujant prancūzų aktoriams.

Režisierius sako, kad jam po bene penkiolikos metų sugrįžti į Avinjoną yra tas pat, kas krepšininkui vėl grįžti į geriausią NBA klubą: „Man tai reiškia be galo daug. Tą suprasti gali tik žmogus, paklojęs visą savo gyvenimą teatrui, septynis kartus buvęs Avinjone, o po to ilgam jį praradęs. Avinjonas yra nepakartojamas. Žinoma, atsakomybė irgi didžiulė. Juk žiūrovai ten – teatro gurmanai, atvažiavę iš viso pasaulio.“

O. Koršunovas mano, kad „Tartiufą“ prancūzai atsirinko dėl naujos spektaklio traktuotės: „Avinjono festivalio pagrindiniai kriterijai visuomet buvo inovacijos, aktualumas ir kokybė. Molière‘o „Tartiufą“ visais laikais buvo stengiamasi parodyti per religinę prizmę. Tartiufas visuomet buvo apgavikas, o Orgonas – gerasis žmogus. Mes parodėme kitą traktuotę – abu jie šių dienų politikai. Moralė jiems – tik viešieji ryšiai. Socialiniai tinklai tampa jų dvikovos arena. Prancūzijoje, žinoma, Molière‘as statomas labai dažai, bet Avinjone jis retas svečias, nes pastatyti jį kažkaip naujai – itin sunku. Prancūzai tai supranta ir vertina.“

Garsiausi Europos kūrėjai

72-ojo Avinjono festivalio lankytojai galės pamatyti garsiausių teatro menininkų darbus. Belgų režisierius Ivo van Hove (Lietuvos žiūrovams žinomas spektakliu „The Fountainhead“ iš 2014 metų festivalio „Sirenos“) Avinjone rodys spektaklį „De Dingen Der Voorbijgaan“ pagal XIX a. pabaigos Olandijos rašytojo Louiso Couperuso psichologinę novelę apie Hagos gyventojus.

Prancūzų menininkas Julienas Gosselin pristatys tikrą teatro maratoną – tris spektaklius pagal JAV autoriaus Dono DeLillo kūrinius „Mao II“, „Players“ ir „The Names“, iš viso jie truks iki 8 valandų. Trisdešimtmetis Julienas Gosselin 2017 metais Prancūzijos Teatro, muzikos ir šokio kritikų draugijos apdovanojimuose pelnė Didįjį prizą už inscenizaciją „2666“, sukurtą būtent Avinjono festivaliui. Tuose pačiuose apdovanojimuose kaip geriausias užsienio spektaklis Prancūzijoje buvo apdovanotas ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurta „Didvyrių aikštė“.

Dar viena festivalio žvaigždė – šokio spektaklių kūrėja Sasha Waltz iš Vokietijos, Vilniuje 2013 metais parodžiusi šokio spektaklį „Kūnai“. Prancūzijoje žiūrovai kviečiami į jos režisuotą „Kreatur“. Avinjono festivalio prezidentas Olivier Py pristatys spektaklį „Pur Present“. Šveicarų režisierius Milo Rau, vadinamas vienu kontroversiškiausių filmų ir spektaklių kūrėju, Avinjone rodys „La Reprise“.

Lietuvių „Tartiufas“ itin aktualus

Moliere‘o „Tartiufas“, per šventeiva apsimetusio apgaviko Tartiufo (akt. Giedrius Savickas), kuris jo geradario Orgono (akt. Salvijus Trepulis) namuose daro savo tvarką ir pavergia šeimininko turtus, paveikslą atskleidžia politinių manipuliacijų tinklą ir puikiai atitinka šių metų prakalboje festivalio direktoriaus Olivier Py minimas temas. Anot jo, dabartiniame pasaulyje, valdomame finansų, ekonomikos ir politikos liko tik viena žinutė: „Alternatyvų nėra“. Tai tarsi šių dienų šūkis, esminis politinio pragmatizmo apibrėžimas.

„Tik ekonomika yra teisėta, o raides visam laikui pakeičia skaičiai. Po siaubingos 2008 metų finansinės krizės, dereguliacija, mokesčių slėpimas, darbo privatizavimas ir beprotiškos finansinės spekuliacijos grįžta su kerštu – ir labai dažnu atveju – su centrinių bankų ir valdžios palaikymu, – rašo Olivier Py, – Dabar mūsų eilė pareikšti, kad nėra jokių alternatyvų kultūrai ir švietimui. Ir nieko tokio, kad tai sakoma labai dažnai. Nesvarbu, kad tai buvo tiesiog išrėkta dykumon ne vieną kartą, nieko tokio, kad tai sako mažuma kitai mažumai, kuri ją girdi.

Joks menas negali tarnauti tik kaip paguoda prieš baisų liberalizmą, kaip pasiteisimas atleidimui nuo mokesčių, kaip elegantiška ir prabangi kaukė, paslepianti mūsų bejėgiškumą. Būtent menas mums teigia, kad viskas yra įmanoma, nors taip neatrodo, kai esantys valdžioje tą neįmanomumą naudoja tam, kad įtvirtintų savo dominavimą.“

„Tartiufo“ kūrybinė komanda: režisierius – Oskaras Koršunovas, scenografas – Vytautas Narbutas, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, kompozitorius – Gintaras Sodeika, choreografė – Vesta Grabštaitė, vaizdo projekcijų autorius – Algirdas Gradauskas, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas.

Spektaklyje vaidina Nelė Savičenko, Salvijus Trepulis, Toma Vaškevičiūtė, Kęstutis Cicėnas, Agnieška Ravdo, Eimantas Pakalka, Darius Meškauskas, Giedrius Savickas, Vitalija Mockevičiūtė, Rasa Samuolytė, Remigijus Bučius, Vesta Grabštaitė, Joris Sodeika.

„Tartiufas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus rodomas balandžio 17–18 d., gegužės 22–23 d., birželio 8–9 d.