Gausi Rafailo Karpio šeima dukrą Rachelę išleido į pirmą klasę: „Prasideda naujas etapas“

Rafailui Karpiui rugsėjo 1-oji – nostalgiška šventė. Jis teigia, kad vaikystė jam yra labai brangus laikotarpis, kurį neretai prisimena ir dabar. Pirmą klasę pradedanti dukra Rachelė ir patį tenorą privertė pasijusti tarsi pirmoką.

Savo vyriausiąją dukrą žydų kilmės operos solistas išleido į Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją – vienintelę valstybinę žydų mokyklą Lietuvoje. Savo šeimos pasirinkimu jis labai džiaugėsi ir sakė, kad kadaise ir pats galvojo joje mokytis.

„Kai buvau pirmokas, tos mokyklos net nebuvo, ji buvo atidaryta šiek tiek vėliau. Vyresnėse klasėse turėjau planų į ją pereiti, bet to taip ir nepadariau – ji buvo pakankamai toli, o ir šiaip nė už ką nenorėjau palikti savo tuometinės mokyklos ir draugų“, – prisiminimais dalijasi vyras.

Nors ne visi mokykliniai metai prilygo pasakai ir būta sunkesnių etapų, R.Karpis ją prisimena su dideliu džiaugsmu.

„Vidurinė mokykla ir ta kompanija, su kuria ten mokiausi, buvo gerokai mielesnė širdžiai negu aukštoji mokykla ir ten sutikti žmonės. Nors mokyklos metais viskas atrodė gana sudėtinga, matau, kad tenykščiai uždaviniai buvo šiek tiek paprastesni, lengvesni ir mokytis buvo smagiau. Linksma buvo ir dėl to, kad su mokyklos draugais turėjo daug bendros užklasinės veiklos“, – pasakoja operos solistas.

R.Karpis dalijasi, kad Rachelė į mokyklą eina nusiteikusi taip pat pozityviai ir jos labai laukia. Mergaitė pirmą klasę pasitinka pasiruošusi: ji jau moka skaityti ir skaičiuoti. Mokslo pagrindus sudėti jai padėjo tėvai, močiutė, paruošiamosios klasės užduotys ir mentalinės aritmetikos būrelis. Muzikinius sugebėjimus R.Karpio dukra vystė ir metus lankytoje muzikos mokykloje.

Vis tik pasakyti, ar dukrai mokykla bus tokia pat miela vieta kaip ir jam, R.Karpis kol kas negali.

„Su ja dar apie tai nekalbėjom. Manau, tai reiks padaryti po to, kai ji iš tikrųjų susidurs su mokykla ir turės bent jau minimalios patirties. Manau, kad tada prasidės dar vienas etapas – jos patirtis sužadins mano prisiminimus ir aš galėsiu su ja pasidalinti savo mokyklinėmis patirtimis, atsiminti panašias situacijas ir jas palyginti“, – sako tenoras.

R.Karpis tikina, kad numatyti, į kokius mokslus ar veiklas labiau linkusi jo pirmagimė, yra dar per anksti. Vyras nemano, kad tokiame amžiuje gali išryškėti kažkokie ypatingi gabumai, tuo labiau – jei jie ir išryškėja, ateityje gali smarkiai keistis.

„Man, kaip ir visiems vaikams, labiau patiko mokytis tuos dalykus, kurie sekėsi. O buvo įvairiai: pradinėse klasėse labai gerai sekėsi matematika, bet humanitariniai buvo gerokai sudėtingesni. Vėliau viskas pasisuko kita linkme: kažkuriuo metu supratau, kad būtent jie man sekasi geriau ir patinka labiau“, – prisimena jis.

Džiugios Karpių šeimos nuotaikos pandemija, įvairūs suvaržymai ir nuotolinio mokymosi grėsmė netemdo. Operos solistas įsitikinęs, kad iš anksto susigalvoti sau baimių nevertėtų ir laikosi pozicijos, kad reikia gyventi ir džiaugtis dabartimi.

„Kaip bus, taip bus. Mes visi bendrai turime priimti tą situaciją ir kažkaip neleisti jai išbalansuoti mūsų, nes visi plaukiame viename laive“, – tvirtina R.Karpis.