Gausus prakaitavimas – ne tik estetinė bėda
Kas gali būti nemaloniau nei aštrus prakaito kvapas, ypač karštą vasaros dieną. Blogiausia, kad reklamose liaupsinami dezodorantai ir antiperspirantai padeda toli gražu ne visiems.
Apskritai prakaitavimas – visiškai natūrali ir reikalinga kūno funkcija. Kambario temperatūroje per parą žmogus vidutiniškai išskiria 500 ml prakaito, o karštu oru, ypač kai intensyviau judama, prakaito gali išsiskirti net iki 5 l! Tai laikoma visiškai normaliu dalyku. Tačiau kai prakaituojama labai gausiai ir netgi ne per karščius, tai jau gali būti ligos – hiperhidrozės – požymis.
Hiperhidrozės tipai
Nepatologinė hiperhidrozė. Nieko keista, kad prakaitas išpila per karščius, intensyviai sportuojant ar karščiuojant. Taip kūnas ginasi nuo perkaitimo. Be to, smarkiau prakaituojama susijaudinus, užvalgius karšto maisto ar išgėrus alkoholio.
Fiziologinė hiperhidrozė. Dėvintieji iš sintetinių audinių pasiūtus drabužius, esantieji tvankiose patalpose, ypač jei oro drėgnumas didesnis, taip pat gali gana smarkiai prakaituoti, bet tai tik į gera – sumažėja pavojus perkaisti. Be to, nemalonūs pojūčiai kai ką gali paskatinti geroms permainoms – sintetinius drabužius keisti į natūralaus pluošto.
Pirminė hiperhidrozė – tai jau liga, kurią dažniausiai sukelia endokrininės sistemos sutrikimai. Smarkiau nei įprasta prakaituoti gali visas kūnas arba atskiros jo dalys (vadinamoji židininė hiperhidrozė). Pirminė hiperhidrozė nustatoma paprastu testu – pažastyje 5 min. palaikoma servetėlė, paskui ji pasveriama. Jei iš vienos pažasties išsiskiria ne mažiau kaip 100 ml prakaito, tai jau laikoma hiperhidrozės požymiu.
Antrinė hiperhidrozė. Padidėjęs prakaitavimas dažniausiai būna kokios nors kitos ligos simptomas. Išsigydžius ligą, nustoja varginęs ir prakaitavimas.
Antrinės hiperhidrozės priežastys
Kai žinoma, kokių ligų simptomas gali būti antrinė hiperhidrozė, lengviau nustatyti ir pačią ligą.
1. Endokrininės sistemos veiklos sutrikimai: suaktyvėjusi skydliaukės veikla (hipertireozė), cukrinis diabetas, akromegalija (liga, kurią sukelia padidėjęs augimo hormono somatotropino išsiskyrimas).
2. Nervų sistemos sutrikimai: panikos priepuoliai, įvairios fobijos, Parkinsono liga, insultas, vegetatyvinė kraujagyslių distonija.
3. Infekcinės ligos: tuberkuliozė, maliarija, bruceliozė, įvairios parazitinės ligos.
4. Širdies ir kraujagyslių ligos: išeminė liga, hipertenzija.
5. Inkstų ligos.
6. Genetinės ligos.
7. Vėžys.
8. Apsinuodijimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, grybais.
Kai vargina antrinė hiperhidrozė, paprastai prakaituoja visas kūnas, panašus prakaito kiekis išsiskiria bet kuriuo paros metu – ir naktį, ir dieną.
Šiuo atveju tikrai verta šiek tiek pavargti ir atlikti visus gydytojo skiriamus tyrimus.
Pirminės hiperhidrozės keliami nemalonumai
Kai, be padidėjusio prakaitavimo, jokių kitų negalavimų nerandama, diagnozuojama pirminė hiperhidrozė. Nereikėtų su tuo susitaikyti, nes upeliais srūvantis prakaitas – ne tik estetinė problema. Prakaitas erzina odą, atveria kelią įvairioms infekcijoms, grybeliui.
Pirminės hiperhidrozės gydymas
Svarbiausia – apsišarvuoti kantrybe. Medikų nuomonės apie šios ligos gydymą labai skiriasi, nes hiperhidrozė išsamiai dar neištirta. Ir, galima sakyti, nėra tokio gydymo metodo, kuris visiškai padėtų atsikratyti šios problemos. Visgi pravartu žinoti, kokių gydymo būdų apskritai esama.
- ♦ Koreguojama mityba. Kartais gali pakakti tik visiškai atsisakyti produktų, kuriuose yra kofeino ir teobromino. Nustatyta, kad šios medžiagos skatina prakaitavimą. Vadinasi, teks gyventi be kavos, juodosios arbatos, kakavos, šokolado, kokakolos ir panašių dalykų.
- ♦ Preparatai su aliuminiu. Jie veiksmingiausi, kai prakaitavimo židinys yra pažastys. Nuolat naudojant tokius antipersiprantus, nuo prakaito sudrėkusias pažastis galima pamiršti visiškai. Tai labai patogu. Bet, viena vertus, šie preparatai nepigūs, kita vertus, gali turėti šalutinį poveikį, kuris, beje, taip pat dar nėra kruopščiai ištirtas.
- ♦ Jonoforezė. Prakaituojančios vietos patepamos specialiu preparatu, o paskui tos vietos veikiamos išoriniu elektros lauku. Taip gydomosios medžiagos prasiskverbia gerokai giliau ir veikia veiksmingiau.
- ♦ Vaistai. Gydytojas gali skirti vaistų, kurie mažina prakaitavimą, bet būtinai išsiaiškinkite jų šalutinį poveikį – jie gali sukti mieguistumą, pykinimą, regėjimo sutrikimų.
- ♦ Botulio toksino injekcijos. Tai išties veiksmingas, ilgo poveikio hiperhidrozės gydymo būdas, bet jį tenka kartoti maždaug kas aštuonis mėnesius, be to tai taip pat nepigiai atsieina.
- ♦ Apie chirurginį pažastų poodžio ar net liaukų šalinimą tik užsiminsime – tai gana pavojinga, be to, pašalintas poodis maždaug per pusmetį atauga, o pašalinus pažastų liaukas, paprastai suaktyvėja kitų liaukų veikla.
Tai įdomu
- • Pasak statistikos, hiperhidrozė vargina 1 proc. pasaulio gyventojų.
- • Antiperspirantų gamintojai atliko apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad Didžiosios Britanijos gyventojai prakaituotas pažastis laiko didesne blogybe už pleiskanomis “apsnigtus” pečius.
- • Nors hiperhidrozė yra visuotinai pripažinta liga, tik Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje išlaidas jai gydyti kompensuoja sveikatos draudimas.